Kruonio HAE – betono monstras, kurio vamzdžiais gali pratekėti keturios Nemuno upės

Statant šį objektą sunaudota tiek betono, kiek užtektų pastatyti dar vieną Šiaulių miestą. Milžiniškais vamzdžiais vienu metu gali pratekėti net keturios Nemuno dydžio upės. O specialiai sukurtas dirbtinis baseinas dydžiu beveik nenusileidžia Kauno marioms. To, ką pamatysite šiame fotopasakojime, dar nepublikavo nė viena Lietuvos žiniasklaidos priemonė. Susipažinkite, išskirtinis 15min reportažas apie  Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.

„Lietuvos energija“, Vytauto Suslavičiaus nuotr.

Pradėjus statyti galingą šiluminę elektrinę Elektrėnuose ir numačius, kad ateityje bus statoma atominė jėgainė, 1967 m. buvo nutarta, kad reikia statyti ir hidroakumuliacinę elektrinę, kuri reguliuotų energetinės sistemos darbą išlygindama apkrovimų netolygumus, t. y. gerintų elektros energijos tiekimo kokybę, o įvykus avarijai sistemoje, savo veikla kompensuotų energijos deficitą. 

„Lietuvos energija“, Vytauto Suslavičiaus nuotr.

Kruonio HAE pradėta statyti 1984 metais. Elektrinės statybos aikštelei teko 1038 ha teritorija. Buvo iškelti Vaiguvos, Grieženiškių, Maisiejūnų kaimai, iš viso – 106 sodybos.

„Lietuvos energija“, Vytauto Suslavičiaus nuotr.

Išnagrinėjus šešias galimas tokios elektrinės statybų vietas perspektyviausia pasirodė Kruonio, 1600 MW potencialios generuojamos galios jėgainė. Esminis KHAE ekonominis pranašumas – žemutiniam tvenkiniui galima panaudoti 63,5 km² ploto Kauno marias.

1984 metais padėtas pirmas betonas į Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės pamato plokštę. Tuo metu buvo manoma, kad elektrinė turės Kašiadorių vardą, t.y. to rajono, kuriame statoma. Tik vėliau nuspręsta ją vadinti Kruonio HAE.

Atminimo lentos įbetonavimui ir statybų pradžiai paminėti surengtas pompastiškas renginys, kuriame netrūko tarybinių lozungų ir politikų kalbų.

„Lietuvos energija“, Vytauto Suslavičiaus nuotr.

Į renginį susirinko visi pagrindiniai tuomečiai politikai. Tarp jų galime išvysti ir Algirdą Mykolą Brazauską, kuris vėliau tapo pirmuoju nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentu.

„Lietuvos energija“, Vytauto Suslavičiaus nuotr.

O štai čia pagrindinis akcentas – atminimo lenta ateities kartoms. 

„Lietuvos energija“, Vytauto Suslavičiaus nuotr.

Pažiūrėkime iš arčiau, kas joje buvo skelbiama.

„Lietuvos energija“, Vytauto Suslavičiaus nuotr.

Plokštė jau vietoje. Pilamas betonas. Galima susidaryti įspūdį, kokio tai tvirtumo pastatas bus. Nuotraukoje matosi, kiek ir kokios armatūros buvo naudojama. 

„Lietuvos energija“, Vytauto Suslavičiaus nuotr.

Statybų aikštelėje buvo įkurta įspūdinga slėginių vamzdynų gamykla, betono ūkis, galintis duoti iki 1,5 tūkst. kub. metrų mišinio per parą, 300 savivarčių autoūkis, bazė mechanizmams, galintiems atlikti iki 8 mln. kub. metrų žemės darbų per metus. Veikė ir daugiau gamybinės paskirties pastatų – iš viso daugiau nei 20 technologinių padalinių.

„Lietuvos energija“, Vytauto Suslavičiaus nuotr.

Statybų metu dirbo apie 3,5 tūkst. darbininkų.

Tačiau jau tada darytuose vaizdo reportažuose statybininkai skundėsi darbuotojų trūkumu ar medžiagų stygiumi.

„Lietuvos energija“, Vytauto Suslavičiaus nuotr.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, buvo nutrauktas statybos finansavimas iš TSRS biudžeto, o Lietuvos vyriausybė nebuvo pajėgi finansuoti visą projektą.

Paskaičiuota Kruonio HAE statybos sąmatinė vertė siekė 300 mln. rublių, tačiau galiausiai išaugo beveik iki 500 mln. Vis dėlto elektrinė atsipirko per aštuonerius metus.

Tik 1992 m. vasario 18 d. buvo paleistas pirmasis agregatas.

„Lietuvos energija“, Vytauto Suslavičiaus nuotr.

Tais pačiais metais buvo pradėtas pildyti aukštutinis baseinas. Jį užpildyti užtruko net penkis mėnesius. Tai buvo didis įvykis jau nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Baigus darbus baseinas buvo pašventintas.

„Lietuvos energija“, Vytauto Suslavičiaus nuotr.

Kai kam tai buvo istorinė galimybė pavaikščioti milžiniško baseino dugnu.

„Lietuvos energija“, Vytauto Suslavičiaus nuotr.

Kai kam atsigaivinti šaltame vandenyje.

„Lietuvos energija“, Vytauto Suslavičiaus nuotr.

Aukštutinis baseinas įrengtas 100 metrų aukščiau Kauno marių lygio. Jo plotas sudaro 303 ha – tai yra beveik 350 futbolo aikščių. Lyginant aukštutinio baseino dugną, iškasta apie 6 mln. kub. metrų grunto.

Bendrasis baseino tūris – 48 mln. kubinių metrų, o norint apeiti jį ratu tektų nupėdinti net 7 kilometrus.

Eriko Ovčarenko nuotr.

1992 m. rugpjūčio 5 d. paleistas antras agregatas, 1994 m. rugpjūčio 3 d. – trečiasis, o 1998 m. birželio 30 d. paleistas ir ketvirtas agregatas.

Projektuojant Kruonio HAE buvo numatyta pastatyti 8 agregatus po 200 MW, tad bendra elektrinės galia turėjo siekti 1600 MW. Deja, statybai įsibėgėjus, prasidėjo žaliųjų organizacijų protestai. Visa tai privertė sulėtinti statybą ir dar kartą patikrinti projektą. Nors ir nebuvo rasta projektuotojų klaidų, nutarta elektrinės galią sumažinti iki 900 MW, statant tik 4 agregatus po 225 MW.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Statybų metu Kruonio HAE neturėjo analogų Tarybų Sąjungoje, užsienyje panašių elektrinių taip pat beveik nebuvo, nes jos buvo statomos tik kalnų vietovėse. 900 MW galios Kruonio HAE tapo viena iš dviejų didžiausių hidroakumuliacinių elektrinių visoje Tarybų Sąjungoje ir iki šiol yra vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse.

Šio tipo elektrinės priskiriamos naujos kartos energetiniams objektams. KHAE skirta subalansuoti elektros gamybą ir suvartojimą, taip pat avarijų energetikos sistemoje prevencijai bei jų likvidavimui. KHAE taip pat užtikrina antrinį avarinį Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervą.

O patekimą į šį objektą saugo gausybė kamerų bei Viešojo saugumo tarnyba. Norint patekti į vidų teko iš anksto gauti leidimus, nusiųsti ne tik asmens dokumentų numerius, bet ir techninės įrangos, su kuria bus fiksuojamas elektrinės vidus, sąrašą. 

Eriko Ovčarenko nuotr.

Kvietimo apsilankyti šiame objekte sulaukėme po to, kai parodėme Kauno hidroelektrinės užkulisius

Penktadienis, 9 valanda ryto. Oras puikus, nuo Rumšiškių miestelio sukame link Kruonio. Pravažiavę elektrinės ženklą leidžiamės žemyn, prie pagrindinio įvažiavimo pasitinka apsaugos postas.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Apsaugos darbuotojas patikrina dokumentus, apžiūri automobilį, ar nėra neleistinų daiktų.

Bagažinėje vežuosi bepilotę skraidyklę, tačiau jos skraidinti virš elektrinės nesiryžau. Tai draudžia įstatymas, elektrinė patenka į neskraidymo zoną. Jeigu ir pavyktų slapta pakilti niekam nematant, išlieka didelė rizika dėl teritorijoje esančių laidų gausybės bei elektromagnetinių laukų prarasti skraidyklės kontrolę.

Jeigu skraidyklė nukristų kur į vandenį, nuostolis gal ir nebūtų didelis, tačiau jeigu ji įsipainiotų į laidus ir įvyktų trumpas jungimas, dėl ko nutrūktų elektros tiekimas, nuostoliai pasiektų šešiaženklį ar dar didesnį skaičių. Rizikuoti neverta.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Pirma stotelė administracinis pastatas. Ant stalo kompiuteris, o už lango Kauno marios. Vaizdas kaip neblogame viešbutyje.

Čia susitiksime su mus lydėsiančiais elektrinės darbuotojais – Hidroelektrinių eksploatacijos departamento vadovu Raimondu Minkevičiumi  ir Hidroelektrinių operatyvinio valdymo skyriaus vadovu Vaidotu Grašiu. 

Įdomu detalė, Vaidotas KHAE dirba nuo 1986 metų. Jis apie šią elektrinę žino viską.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Biurų pastatas niekuo nesiskiria nuo kitų, todėl nekantraujam pradėti ekskursiją po elektrinės vidų. Pirma stotelė – liftas, o jame telefonas. Apie jį užsimenu ne atsitiktinai, nes tokių mūsų kelyje dar bus ne vienas ir ne du.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Išlipus iš lifto patenkame į ilgą koridorių. Šonuose įėjimai į technines patalpas, kuriose atliekami smulkūs remonto darbai. 

Tunelio gale – šviesa. Čia ir keliausime.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Kieme stūkso žaliųjų lozungais aprašinėtas vienas iš penkių į Kruonio HAE atgabentų darbo ratų. 

1989 metais jis buvo atplukdytas Nemunu iki Kauno hidroelektrinės. Prasidėję žaliųjų protestai sustabdė plėtrą. Jie neleido jo iškrauti, porą mėnesių vyko derybos. Protestuotojai naktimis atplaukdavo valtele iki baržos, kurioje buvo ratas, ir aprašinėdavo jį įvairiais užrašais.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Plieninis gaminys sveria 110 tonų. 

Jeigu būtų nuspręsta statyti penktą hidroagregatą, greičiausiai, konkursą laimėjusi įmonė naudotų savos gamybos detalę, todėl ši liks tik istorijos dalimi.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Kokio dydžio detalė, geriausiai matosi, kai šalia atsistoja suaugęs žmogus. 

Eriko Ovčarenko nuotr.

Kruonio HAE patenka tarp 60-ies galingiausių tokio tipo elektrinių pasaulyje, Europoje – tarp 12. Iš viso pasaulyje yra apie 500 hidroakumuliacinių elektrinių.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Elektrinės pastatas tarsi atskirtas į dvi dalis. Keturi veikiantys agregatai, o šalia dar tiek pat erdvės, kuri šiuo metu nenaudojama, tačiau paruošta prijungti dar tiek pat įrengimų.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Kad elektrinė galinga, galima susidaryti įspūdį vien pamačius, kokio dydžio įrengimai ir kokio masyvumo inžineriniai sprendimai panaudoti. Pavyzdžiui, vamzdžiai, kuriais teka vanduo. Standartinio dydžio kelio ženklas atrodo tarsi žaislinis.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Laidų pynės, stulpai, viskas yra milžiniška.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Kruonio HAE paskirtis labai plati – elektros gamybos ir suvartojimo balansavimas, avarijų energetikos sistemoje prevencija bei likvidavimas, elektros energetikos sistemos antrinio avarinio rezervo paslaugos užtikrinimas. Pastarasis reiškia, kad kai sistemoje atsiranda elektros energijos trūkumas, Kruonio HAE iš visų elektrinių į pagalbą ateina pirmoji – „nuo nulio“ elektrinė gali pasileisti vos per 2 minutes.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Už betoninių sienų slepiasi įrengimai. Pirmame aukšte esančioje salėje matosi hidroagregatų viršus. 

Eriko Ovčarenko nuotr.

Generatoriaus-variklio svoris – net 1120 tonų. Įrenginys pagamintas Charkove, Ukrainoje.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Generatorius-variklis pagamintas Ukrainoje, o turbina-siurblys Rusijoje.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Įrengimų salėje galima pamatyti kone didžiausią ir galingiausią Lietuvoje atraminį guolį. Atraminiai guoliai naudojami automobilių pakaboje prie amortizatorių, jie mažina trintį tarp judančių detalių. 

Elektrinėje naudojamas guolis atlaiko 100 tonų.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Spyruoklių storis kaip moteriška ranka.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Tokioms detalėms pakelti ir remontui atlikti reikalingi ir specialūs įrankiai. Vienas tokių – elektrinėje naudojamas keltuvas. 

Remonto metu įrenginius į viršų iškelia 2 tiltiniai kranai, kurių kėlimo galia – 320 tonų. Tai – vieninteliai tokios galios kranai Lietuvoje. Dirbdami kartu jie gali pakelti 640 tonų svorį.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Būtent šie keltuvai puikiai atliko savo darbą, kai buvo pradėtas kapitalinis hidroagregatų remontas.

2018 m. liepą jis baigtas. Toks remontas buvo atliekamas pirmą kartą elektrinės istorijoje. Atlikti darbai leido eksploatavimo laiką pratęsti dar maždaug 15 metų.

Mariaus Kavaliausko nuotr.

Pamenate baltą telefoną? Salėje yra žalias ir dar su garso sienele aplinkui. Čia ne tik šilta nuo veikiančių agregatų, bet ir reikia pakelti balsą norint susikalbėti.

Vietinis laidinis ryšys patikimai užtikrina ryšį su dispečeriais, jei reikėtų susisiekti dėl avarijos ar informuoti apie pakitimus veikiančiuose įrenginiuose tuo atveju, jeigu nutiktų kas nors nenumatyto. 

Paprastai elektrinei aptarnauti užtenka 3–4 žmonių, nes viskas yra automatizuota. Budėjimas vyksta pamainomis, nepertraukiamai. 

Eriko Ovčarenko nuotr.

Iš šios salės eidami gilyn patenkame į tokią pačią erdvę, kuri atrodo tarsi nusiaubta.

Nereikia apsigauti, tai yra tiesiog neįrengta patalpa, skirta dar keturiems agregatams, kurie dėl įvairiai susiklosčiusių aplinkybių taip ir nebuvo pradėti montuoti. 

Eriko Ovčarenko nuotr.

Nuo apačios iki stogo 50 metrų. Plotis 70 metrų, ilgis 250 metrų. Tokie šios erdvės matmenys. Nuotraukose ne visada pavyksta perteikti erdvės pojūtį, ypač tada, kai nėra su kuo palyginti. 

Suvokti, kokio tai dydžio patalpa, gali padėti dešinėje nuotraukos pusėje matoma ugniagesių mašina.

Ekskursiją vedantys elektrinės darbuotojai prasitaria, kad statant Kruonio HAE sunaudota tiek betono, kiek pakaktų pastatyti visą Šiaulių miestą.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Į šią vietą dar grįšime. Keliaujame atgal į šiuo metu naudojamą elektrinės dalį. 

Eriko Ovčarenko nuotr.

Nusileidome laiptais žemiau negu prieš tai matyta įrengimų salė.

Matote šiuos užaklintus vamzdžius? Tai yra vienos elektrinės dalies pabaiga. Sumontavus naujus agregatus pakaktų tik pratęsti vamzdynus ir viskas susijungtų į vieną sistemą. 

Kitoje sienos pusėje netgi išgręžtos skylės.

Eriko Ovčarenko nuotr.

O čia vaizdas iš toliau.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Atsigręžkime atgal. Čia daug spalvotų vamzdžių. Kiekviena spalva turi savo reikšmę.

Vamzdynai nudažyti pagal paskirtį. Aušinantis vanduo teka žalios spalvos, oras – mėlynos, o  tepalai – rudos spalvos vamzdynais.

 

Eriko Ovčarenko nuotr.

Koridoriais judame pirmyn. Jie darosi vis siauresni ir žemesni.

Mus lydintis Raimondas juokauja, kad inžinierius, projektavęs elektrinę, buvo žemo ūgio, todėl suprojektavo pagal save.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Koridoriai pagal paskirtį vadinami galerijomis ir nors meno darbų čia neišvysite, bet inžinerinius stebuklus pamatyti galima.

Jei pasiklysime, visada galima susisiekti čia įrengtais telefonais, jų čia apstu. 

Eriko Ovčarenko nuotr.

Čia daug įvairių manometrų, fiksuojančių slėgį, spaudimą ir panašiai.

Eriko Ovčarenko nuotr.

O čia priartėjame prie vieno iš keturių veikiančių įrengimų. Triukšmas šioje patalpoje toks, kad be specialių ausinių čia būtų sunku ilgai būti.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Čia pat yra žemos, siauros metalinės durys, pro kurias galima patekti į dar vieną galeriją – „Gaisrinių įrenginių galeriją“.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Grandinės naudojamos, kai reikia ką nors pakelti. 

Eriko Ovčarenko nuotr.

Mažoje patalpoje galingi varikliai kelia tokį triukšmą, kad ilgiau čia užsibūti nesinori, todėl judame tolyn, pakeliui praeiname mėlyna spalva dažytų vamzdžių ir talpų galeriją. Primenu, mėlyna spalva sužymėti vamzdynai, kuriuose suslėgtas oras.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Lipame į liftą, leisimės į žemiausią Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės aukštą.

Lifte dar vienas telefonas. Ar pastebėjote, kad jie visi skirtingi? 

Eriko Ovčarenko nuotr.

Apačioje betoninis tunelis, jo galo nė nesimato, juntama šiokia tokia drėgmė.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Akys užkliūva už užrašo ant sienos. Pieštuku nupieštas kvadratas, o šalia jo užrašas „0,1“. 

„Neapsigaukite, čia ne šiaip kokia keverzonė“, – perspėja mus lydintis Raimondas.

Ir tuoj pat paaiškina, kad tai pažymėtas įtrūkęs betonas. 0,1 milimetro pločio trūkis yra reguliariai stebimas. Jeigu atsirastų pakitimų, siena būtų nedelsiant remontuojama.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Tunelyje daug sklendžių.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Drėgmė.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Ir... telefonas.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Kruonio HAE užtikrina net 94 proc. būtino avarinio Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervo.

Todėl labai svarbu, kad viskas elektrinėje veiktų be priekaištų.

Tame pačiame tunelyje yra hermetinės durys. Patekimas pro jas kontroliuojamas iš centrinio pulto. Jeigu elektrinė pradėtų skęsti, patalpa už šių durų liktų sausa.

Viduje yra siurbliai ir evakuacijos tunelis, pro kurį galima išeiti į saugią vietą lauke. Šiais siurbliais būtų galima išpumpuoti visą vandenį, jei elektrinė staiga panirtų po vandeniu.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Ant durų priminimas darbuotojams, besilankantiems viduje. 

Atidarius duris būtina per 10 sekundžių užeiti į vidų ir priglausti magnetinę kortelę prie skaitytuvo, taip įspėjant sistemą, kad durų sandarumas pažeistas dėl žmogaus veiklos. Antraip įsijungs signalizacija.

Eriko Ovčarenko nuotr.

O čia galima pamatyti, kokio storio yra sienos.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Apačioje – siurbliai.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Durys, pro kurias galima patekti į paviršių.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Siurblinė buvo žemiausia elektrinės patalpa. Liftu kylame aukštyn. 

Pakeliui praeisime pro šiuos šviesiai žalios spalvos vamzdžius, kurie nėra vamzdžiai. Jais teka pagaminta elektra. Viduje metalas, kuriuo teka didelė srovė, o aplink jį izoliacinė medžiaga.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Šiuo koridoriumi grįšime į pačią įdomiausią vietą, dar neįrengtą hidroagregatų erdvę, kurioje pamatysime, kokio skersmens vamzdžiai naudojami vandeniui tekėti. 

Teigiama, kad elektrinės vamzdžiais prateka tiek pat vandens, kiek Nemuno upe. 

Eriko Ovčarenko nuotr.

Vieno vamzdžio ilgis – 840 m, vidaus skersmuo – 7,5 m, išorės – 8,4 metro. Taigi, vamzdžiu galėtų pravažiuoti dviaukštis autobusas. Vamzdynai stovi ant 2800 gręžtinių polių.

Vanduo vamzdžiais teka 5 m/sek. greičiu. Iš viso per sekundę vienu vamzdžiu prateka apie 200 kubinių metrų vandens – toks srautas prilygsta Nemuno tėkmei, tad sakoma, kad vienu metu Kruonio HAE gali tekėti keturi Nemunai.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Liko dar viena neaplankyta vieta. Tai – aukštutinis vandens baseinas.  

Kruonio HAE gali ir gaminti elektrą, ir kaupti galios rezervą. Elektros energija gaminama vamzdynais leidžiant vandenį iš aukštutinio baseino į žemutinį baseiną 4 hidroagregatais. Pro agregatus pratekėjęs vanduo sugrįžta į Kauno marias. Rezervo kaupimo atveju, energija akumuliuojama vandens pavidalu, vamzdynais keliant Kauno marių vandenį į dirbtinį aukštutinį baseiną. Tai taip pat atliekama hidroagregatais. Dažniausiai rezervas pildomas naktį, kai energetinėje sistemoje krinta elektros poreikis.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Elektrinės hidroagregatai gali dirbti dviem režimais. Generatoriaus režimu elektros energija yra gaminama, vandeniui tekant iš aukštutinio baseino žemyn. Siurblio režimu energija kaupiama, vandenį iš Kauno marių siurbiant į aukštutinį baseiną.

Eriko Ovčarenko nuotr.

4 Kruonio HAE hidroagregatai gali įsisukti per dvi minutes, sukurdami 900 MW galią. Užpildžius aukštutinį baseiną, Kruonio HAE apie 12 valandų gali tenkinti didžiąją dalį šalies elektros poreikio. Sisteminės avarijos atveju, tiek laiko pakanka, kad būtų paleistos šiluminės elektrinės.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Kruonio HAE teritoriją su Kauno mariomis sujungia beveik 500 m ilgio reversinis kanalas, kurio dugnas ir šlaitai sutvirtinti monolitinėmis gelžbetoninėmis plokštėmis.

Nuo viršutinio baseino aikštelės taip pat atsiveria puiki panorama, matosi Kauno marios su savo salomis, miškai, laukai, horizonte – miestai. 

Eriko Ovčarenko nuotr.

Vanduo iš viršutinio baseino išteka į Kauno marias. 

Krisdamas per darbo ratą (tokį kaip tas, aprašinėtas žaliųjų lozungais) į marias jis išteka 20 metrų gylyje. 

Svarbu darbo ratą panardinti kuo giliau. Kodėl? 

Maišydami arbatą atkreipkite dėmesį į besigaminančius ir sprogstančius oro burbuliukus. Šis reiškinys vadinasi kavitacija.

Būtent jie gadina metalą. Kuo giliau po vandeniu, tuo mažiau kavitacijos.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Ekskursija netrukus baigsis, paskutinė stotelė Kauno marios, vieta ties kuria vanduo išteka iš viršutinio baseino. Čia matosi nedidelis vandens sūkurys. Aplink gausybė paukščių. Nerimstančio vandens paviršiuje daug žuvų, kurią bando sugauti paukščiai.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Maudytis ir žvejoti draudžiama.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Jiems draudimai negalioja, čia galima sutikti ir retai matomą garnį.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Prie elektrinės į Kauno marias įteka upė Strėva.

Statant elektrinę buvo įrengtas kanalas žuvims.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Čia bus paskutinė šio reportažo nuotrauka. Apsauga prie išvažiavimo patikrino, ar nieko neišsivežame. Pajuokavom, kad tik elektros maišelį.

Grįžtant prie rimtų temų galima paminėti, kad šiuo metu yra atliekama studija dėl papildomų agregatų įrengimo. Bus analizuojamos kelios skirtingos kintamo greičio agregato įrengimo alternatyvos, taip pat – galimybė rekonstruoti vieną iš esamų fiksuoto greičio agregatų, perdarant jį į kintamo greičio. Dar viena analizuojama technologinė alternatyva – energijos kaupiklio įrengimas.

Taigi, galbūt dar šiais metais paaiškės, kokia ateitis laukia KHAE.