Naktį lietuviškos girios tankmėje svirpia vabzdžiai, o aukštoje žolėje šalia žvyrkelio šnara vietnamietiški žodžiai ir alsuoja belgų aviganis. Šuo uždusęs, todėl kvėpuoja greitai, atrodo, net galėtum išgirsti nuo žabtų drimbančias seiles. Šitoje keistoje naktibaldų kompanijoje aviganis vienintelis neturi respiratoriaus, saugančio nuo tuberkuliozės bakterijų.
„Tik nesilieskite prie daiktų, dar apsikrėsite“, – sako Švenčionių pasieniečių vadas Algirdas Andriulionis, iš plastikinio maišelio traukdamas konfiskuotus daiktus ir atsargiai dėdamas ant apšviesto žvyrkelio.
Pareigūnas ištraukia iš maišelio sulankstomą peilį ir pakelia priešais save, kad apšviestų visureigių žibintai ir geriau matytų šalia stovintys pasieniečiai.
„Jis turėjo ir dujų balionėlį“, – sako vadas, guldydamas peilį ant žvyrkelio šalia mobiliųjų telefonų, mėlynų vietnamietiškų pasų ir raudono rusiško asmens dokumento.
Ginklai ir Rusijos piliečio pasas priklauso čečėnui, kuris per Lietuvos ir Baltarusijos sieną bandė pravesti šešis pabėgėlius iš komunistinio Vietnamo.
Tą naktį vedlys neįvykdė užduoties, už kurią gauna nešvarų atlygį. Pabėgėlių grupę jis atvedė į tokią Gelednės miško tankmę, kurioje budėjo pasislėpę pasieniečiai. Pareigūnai išgirdo šnarėjimą ir akimirksniu sulaikė nelegalus.
„Jau kelis mėnesius naudojame specialiąsias priemones, nes padėtis yra labai rimta. Nieko gero čia nesišviečia“, – sako A.Andriulionis, vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Ignalinos rinktinės Švenčionių užkardai.
Šio padalinio pareigūnai vis dažniau išpurento smėlio juostose palei valstybės sieną randa pėdsakų, kurie tarsi jungia Azijos šalis, Rusiją, Baltarusiją, Lietuvą ir Lenkiją į vieną ilgą ir sudėtingą pabėgėlių kelią.
Išorinę Europos Sąjungos sieną saugantys Lietuvos pasieniečiai kasmet sulaiko vis daugiau pabėgėlių iš Azijos ir Kaukazo, kurie per mūsų šalį bando prasiskverbti gilyn į Vakarus. Tai tampa tokia pat svarbia pareigūnų problema kaip ir kontrabanda.
Pirmą kartą su nelegalios migracijos problema Lietuvos pasieniečiai susidūrė vos atgavus nepriklausomybę. 1992 metų pabaigoje nelegalai keliavo lėktuvais, traukiniais, automobiliais, net pėsčiomis. Vien per gruodžio mėnesį buvo sulaikyti 87 pabėgėliai iš Libano, Pakistano, Somalio ir kitų šalių.
2012 metais VSAT kriminalistai pastebėjo, kad kyla nauja nelegalios migracijos banga. Per vadinamąją žaliąją juostą pradėjo brautis mažos pabėgėlių grupės iš Gruzijos.
Dauguma gruzinų buvo neorganizuoti, naudodavosi popieriniu žemėlapiu ir mobiliojo telefono navigacija. Tik labai mažai pabėgėlių turėdavo pagalbininkus, kurie nuveždavo iki Lietuvos sienos arba padėdavo orientuotis mūsų šalyje.
Jeigu gruzinams pavykdavo pereiti žaliąją juostą ir pasprukti nuo pasieniečių, tai jie sėsdavo į tarpmiestinį autobusą, nuvykdavo į Vilnių, nusipirkdavo pigų automobilį ir bandydavo savarankiškai keliauti gilyn į Vakarų Europą.
„Buvo tokių atvejų, kad navigacija gruzinus atvesdavo tiesiai į pasienio kontrolės punktą, nereikėdavo net persekioti“, – šypteli pulkininkas Antanas Montvydas, VSAT vado pavaduotojas.
Prastai organizuotoms pabėgėlių grupėms darosi vis sunkiau įveikti Lietuvos sienos apsaugą, sudarytą iš modernių sistemų. Iki šių metų liepos vidurio pasieniečiai sulaikė 49 gruzinus, o tai yra kelis kartus mažesnis skaičius nei per tą patį laikotarpį ankstesniais metais.
Tačiau tai nereiškia, kad nelegalios migracijos problema mažėja. Priešingai. Rytų Europoje smarkiai plečiasi tarptautinės organizuotos nusikalstamos grupuotės, kurios užsidirba iš pabėgėlių. Šis kriminalinis reiškinys jaučiamas ir prie Lietuvos valstybės sienų.
Prieš kelerius metus Rusijos teisėsaugos pareigūnai pradėjo persekioti nelegalius migrantus iš Azijos ir Kaukazo, kurie dešimtmečius neteisėtai dirbo Maskvos, Sankt Peterburgo ir kitų didmiesčių turguose. Tūkstančiai neteko pragyvenimo šaltinio, todėl patraukė Vakarų Europos link.
Daugiausia keliauja komunistinio Vietnamo piliečiai. Jie bando patekti į Lenkiją, kur susiformavo didelė vietnamiečių diaspora. Kai kurie net turi Europos Sąjungos šalies pilietybę ir padeda savo tautiečiams nelegaliai įsidarbinti lenkų ūkininkų fermose.
„Rusijos organizuotos nusikalstamos grupuotės greitai suprato, kad iš to galima daryti gerą biznį. Jos pradėjo rinkti pabėgėlių grupes ir organizuoti jų keliones į Lenkiją“, – sako kriminalinės žvalgybos pareigūnas Edvardas Černiauskas, VSAT Vilniaus rinktinės vado pavaduotojas.
Šitą labai pelningą šešėlinį verslą suka vyrukai iš Maskvos ir Varšuvos. Rusai surenka grupę vietnamiečių, kurie nori keliauti į Lenkiją ir turi tam pinigų – kelionė kainuoja apie 7 tūkst. JAV dolerių. Pabėgėliai, neturintys tokios sumos, dažnai sutinka būti nusikaltėlių vergais ir už dyką dirbti ūkiuose.
Maskviečiai pasamdo vedlį čečėną, kartais – buvusį Rusijos ir Čečėnijos karo veteraną, kuris apmoko grupę ir veda ją prie Baltijos šalių sienų. Per sulaikymus tokie vedliai aiškina, kad bėga nuo Ramzano Kadyrovo režimo ir prašo mūsų šalies prieglobsčio.
Patyrę vedliai moka tyliai judėti miškuose ir brūzgynuose, gali darbuotis peiliu ar net pistoletu, gerai orientuojasi svetimoje šalyje. VSAT kriminalistai pasakojo, kad čečėnai pabėgėlių grupes kartais veda šalia Lietuvos pasienio kontrolės punktų, nes nuolat šviečiantys postų prožektoriai padeda orientuotis erdvėje.
2014 metais prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos įvyko savotiškas socialinis sprogimas. VSAT pareigūnai sulaikė 301 nelegalų migrantą iš komunistinio Vietnamo. Tai buvo keturis kartus didesnis skaičius nei ankstesniais metais – 2013 metais pasienyje buvo sulaikyta 80 vietnamiečių.Tokia tendencija išlieka ir šiemet. Per pirmąjį pusmetį į VSAT pareigūnų rankas pakliuvo 187 vietnamiečiai. Iš viso per šiuos metus pasieniečiai sulaikė jau 739 nelegalius migrantus iš įvairių šalių.
Apmokyti šunys vis dažniau pasitelkiami tam, kad sektų Lietuvos sieną kertančių pabėgėlių pėdsakais. VSAT kinologai turi 160 apmokytų keturkojų, kurie miškuose gali veikti efektyviau nei sraigtasparniai.
„Sunkiausia gaudyti vietnamiečius. Maži, greiti, atsitupia krūmuose ir nepamatysi“, – sako patyręs kinologas Kazys Vimontas, kai su belgų aviganiu Rokiu grįžta iš miško tankmės į vakaro saulės apšviestą kryžkelę prie Žukiškių kaimo. Tąkart Pavoverės ir Švenčionių užkardų pasieniečiai gaudė sienos pažeidėjus, kaip vėliau paaiškėjo, baltarusių kontrabandininkus.
Šuo Rokis vadinamas žvaigžde, nes jau dešimtmetį sėkmingai lipa ant kulnų pažeidėjams, tačiau šį kartą jam nepasisekė – pėdsakai prasmego pelkėse. „Jei ne vanduo, tai jau seniai būtume pagavę“, – nusispjauna kinologas K.Vimontas, delnu baidydamas kraujasiurbius mašalus.
Gegužės pabaigoje šis pareigūnas ir Rokis sučiupo didelę grupę nelegalių migrantų iš Vietnamo. Tą naktį Specialiosios paskirties užkardos pareigūnai per termovizorius pastebėjo judėjimą, o šuo ir kinologas šešis kilometrus lėkė pėdsakais.
Pasieniečiai sulaikė keturiolika vietnamiečių ir du vedlius čečėnus. „Nubėgome 6 kilometrus. Rokis mėgsta padirbėti“, – tapšnodamas šuniui per sprandą sako kinologas K.Vimontas.Per raciją budinti pasienietė praneša, kad suveikė seisminiai detektoriai vadinamajame Bermudų trikampyje. Tai miškinga teritorija Švenčionių rajone, kur Baltarusijos siena šiek tiek įsminga į Lietuvos pusę.
„Nelegalams tai labai gera vieta, nes mažiausias atstumas nuo Baltarusijos sienos iki pirmo lietuviško regioninio kelio“, – paaiškina Švenčionių užkardos vadas A.Andriulionis, spausdamas greičio pedalą. Pro akis lekia iki pusės apšviesti medžiai.
Įvykio vietoje pažeidėjų nerandame, matyt, pasieniu praėjo stirna. Tačiau būtent šiame Gelednės miško ruože, vadinamajame Bermudų trikampyje, pasieniečiai pastaruoju metu sugauna daugiausia pabėgėlių.
Kai detektoriai užfiksuoja nelegalų judėjimą, į tą vietą išskuba budintys pasieniečiai ir kinologas su šunimi. Jeigu situacija sudėtinga, pareigūnai gali blokuoti aplinkinius kelius ir pasitelkti VSAT Aviacijos rinktinės sraigtasparnius.„Jie efektyviausi naktį, kai gali naudoti termovizorinę įrangą. Dieną nelegalai atsitupia žolėje ir būna sunku juos pamatyti iš aukštai, – sako A.Andriulionis. – Bet sraigtasparnis verčia juos atsigulti žolėse, o tuo metu kinologai seka pėdsakais.“
Į pasieniečių rankas pakliuvę nelegalai yra sulaikomi ir atsiduria Lukiškių kalėjime arba VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Tai vieta, kurią saugo automatiniais šautuvais ginkluoti pareigūnai.
VSAT Užsieniečių registracijos centras stovi Pabradės miestelio pakraštyje. Kažkada šioje teritorijoje buvo apsistoję Napoleono, Vermachto, Raudonosios armijos kariai, o dabar ten gyvena vietnamiečiai, indai, afganistaniečiai, šrilankiečiai, čečėnai, gruzinai, ukrainiečiai ir net vienas lietuvis.
Vitalijus gimė ir užaugo Lietuvoje, bet priėmė Rusijos pilietybę, todėl sugrįžęs į gimtinę buvo sulaikytas kaip nelegalus migrantas. Jaunam vyrui iškeltos kelios baudžiamosios bylos už įvairius nusikaltimus, todėl jis uždarytas vadinamajame nelegalų korpuse.
Tai – vienas iš dviejų korpusų Užsieniečių registracijos centre. Čia gyvena pabėgėliai, kurie nepasiprašė prieglobsčio arba dėl kitų priežasčių yra laikomi nelegaliais migrantais. Patupdyti už grotų jie laukia teismo sprendimo ir nemokamos kelionės į gimtinę. Arba – netikėtos galimybės pasprukti.
Teritorija aplink trijų aukštų pastatą yra apraizgyta spygliuota viela, o prie vartų budi kalašnikovais ginkluoti pasieniečiai. Be to, šito korpuso gyventojai į lauką išeina tik nustatytu laiku. Pabėgti iš dantytos teritorijos įmanoma tik klasta.Vietnamiečiai sulaikymo metu išmeta savo asmens dokumentus ir Lietuvos pareigūnams aiškina, kad yra nepilnamečiai. Dažniausiai kaulų tyrimas parodo, kad nelegalai meluoja, tačiau iki tol jie laikomi paaugliais ir gali išeiti iš VSAT Užsieniečių registracijos centro teritorijos. Sulaukę progos, vietnamiečiai sprunka į Varšuvą.
Nelegalų korpuso pirmojo aukšto koridoriuje ratu tupi keliolika vietnamiečių. Sulaikytieji peša cigaretes, pliekia kortomis ir kažką egzotiškai čiauška. Staiga jų žaidimą nutraukia duslus beldimas į vienas iš šoninių durų.
Budintis pareigūnas prieina, atveria jas, ir per tarpdurį išlenda čečėno galva. Jis rusiškai klausia, ar gali bendrame koridoriuje padėti sulūžusios lovos detalę. Budintis pareigūnas linkteli ir atrakina sunkias duris, už kurių gyvena sulaikyti čečėnai ir lietuvis Vitalijus. Po kelių akimirkų vyras iškelia medžio gabalą į bendrą koridorių, kur kasdienybę stumia vietnamiečiai. Pastarieji apspinta lovos dalį, pačiupinėja ir nuneša į koridoriaus galą.
„Vietnamiečiai yra labiau organizuoti ir rūpinasi tvarka, o čečėnai ir gruzinai nenori tvarkytis, todėl kartais kyla konfliktų“, – sako Aleksandras Kislovas, VSAT Užsieniečių registracijos centro vado pavaduotojas.
Nelegalų korpuse tokie konfliktai yra kasdienybė. Šiemet čia buvo apgyvendinti 199 sulaikytieji, kurie atstovauja skirtingoms tautoms, kultūroms ir religijoms, nuo indų iki afganistaniečių, todėl įtampa koridoriuose užuodžiama geriau nei cigarečių dūmai.
Atskirai gyvena tik sulaikytos moterys, dažniausiai vietnamietės. Sako, kad apgyvendinus vietnamietes su vyrais, išauga migrantų skaičius.
Lietuvos pareigūnams Tinhas Nguyenas Xuanas pasakojo, kad yra nepilnametis. Tai reikštų, kad jam turi būti suteiktos prieglobsčio prašytojo teisės ir laisvės. Tačiau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad vyrui – daugiau nei 23 metai. Tinhas jau beveik metus gyvena nelegalų korpuse ir laukia, kol iš Lenkijoje esančios Vietnamo ambasados bus gauti duomenys apie jo tapatybę.
Poligone prie Pabradės vyko kažkokios pratybos, bombos sproginėjo. Davidas taip išsigando, kad įsikibo man į ranką ir nepaleido, – pasakoja ukrainietis Valerijus, kuris prieš kelis mėnesius su šeima pabėgo iš apšaudyto Mariupolio. Metalo apdirbimo specialistas pasakoja, kad matė skeveldrų suvarpytus bendradarbius, suplėšytus kūnus miesto gatvėse. – Vaikai irgi matė.“
Iš Mariupolio šeima nuvažiavo į Kijevą, o iš ten – į Minską. Baltarusijos sostinėje ukrainiečiai išsikvietė taksi, nuriedėjo iki Medininkų pasienio kontrolės punkto ir pėstute nuėję prie Lietuvos pareigūnų paprašė prieglobsčio.
Dabar ukrainiečiai gyvena antrajame VSAT Užsieniečių registracijos centro korpuse, kuris yra vadinamas prieglobsčio prašytojų korpusu. Čia įsikūrę pabėgėliai yra laisvi, turi savo kambarius ir gali parai išeiti iš teritorijos.
Tarkime, ukrainiečio Valerijaus šeima nuolat vaikšto į lietuvių kalbos pamokas, kurios vyksta Pabradės mieste, arba užsuka į vietos bažnyčią, kur Raudonojo Kryžiaus draugija arba Lietuvos „Caritas“ atveža maisto.
Šiemet prieglobsčio prašytojų korpuse buvo apgyvendinti 102 pabėgėliai. Dauguma jų yra iš valstybių, kuriose Rusija sukėlė karą: Čečėnijos, Gruzijos, Ukrainos.
„Matote, parašyta, kad mano giminės šaknys yra Vilniuje, nuo 1900 metų“, – pageltusį dokumentą rodo ukrainietė Kristina. Ji pasakoja, kad su vyru Saša pabėgo iš Luhansko srities, kai jų kaimą užėmė prorusiški separatistai. Tada Kristina prisiminė, kad jos proseneliai yra iš Lietuvos.
Tądien, kai lankėmės prieglobsčio prašytojų korpuse, Kristina ir Saša sužinojo, kad gavo tik laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. „Mes nebeturime pinigų grįžti, bet neturime pinigų ir gyventi čia“, – nusivylusi kalbėjo Kristina.
VSAT kriminalinės žvalgybos pareigūnai sako, kad ukrainiečiai išsiskiria iš kitų prieglobsčio prašytojų korpuso gyventojų, nes daugelio jų istorijos būna tikros.
Dažnai mūsų valstybės prieglobsčio pasiprašo nusikaltėliai su turtinga kriminaline praeitimi – iš įkalinimo įstaigų grįžę gruzinai, ieškantys pinigų Vakaruose, arba čečėnai, kurie į Lietuvą bando pravesti nelegalų grupes. Patekę į VSAT pareigūnų rankas jie apsimeta karo aukomis arba R.Kadyrovo kritikais.
„Prieglobsčio prašytojo statusas iš karto jiems suteikia laisvę“, – sako A.Kislovas. Jis dirbo kriminalinėje žvalgyboje, todėl puikiai supranta, kad tapę prieglobsčio prašytojais tokie veikėjai sprunka iš Lietuvos ir toliau suka nešvarų biznį.
Sudėtingame pabėgėlių kelyje svarbiausi taškai yra Maskva, Minskas ir Varšuva arba Berlynas. Lietuva – tik tranzitinė šalis, kurią pabėgėliai bando kuo greičiau įveikti, todėl ir lietuvių nusikaltėliai kriminaliniame tinkle atlieka pagalbininkų vaidmenį.
Rusai arba lenkai kartais prašo lietuvių nugabenti nelegalus nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Lenkijos. Tačiau net šį darbą lenkų nusikaltėliai dažniausiai atlieka patys.
„Buvo viena rimta nusikaltėlių grupuotė, kuri nelegalios migracijos tinkle atliko svarbų vaidmenį“, – pasakoja patyręs žvalgas E.Černiauskas.
Prieš kelerius metus nusikalstamas susivienijimas buvo išsklaidytas, todėl galima teigti, kad šiuo metu Lietuvoje nėra rimtų kriminalinių veikėjų, užsiimančių pabėgėlių verslu. Šiemet VSAT pradėjo daugiau nei 20 ikiteisminių tyrimų dėl nelegalaus žmonių gabenimo.
Nelegalios migracijos problema pučiasi, pabėgėlių srautai auga, o kartu ir Lietuvos valstybės išlaidos šiai problemai spręsti.
Šiemet VSAT Užsieniečių registracijos centro biudžetas siekia 1,292 mln. eurų, tačiau pasieniečiai sako, kad, norint išspręsti visas problemas, reiktų mažiausiai 21 proc. didesnių asignavimų. Vien maitinimas kainuoja milžiniškus pinigus, nes reikalauja specialaus paruošimo – tarkime, musulmonai nevalgo kiaulienos, o indams nepatieksi jautienos.
Be to, į šią sumą nėra įskaičiuotos sulaikymo operacijos palei žaliąją sieną, kur naktimis traška pabėgėlių grupės.
Tų žmonių kelias eina per pelkes ir kemsynus, todėl juo neįmanoma pasiekti Smaragdų miesto. Geriausiu atveju, tik lenkų ūkininkų fermas. Tačiau dauguma sučiuptųjų būna išsiunčiami į šalis, kuriose ir pradėjo savo pabėgėlio kelią.
„Pabėgėlių kelias“ – unikalus multimedijos pasakojimas, pirmasis tokio masto projektas Lietuvos žiniasklaidoje.
Siekdami papasakoti apie sudėtingą pabėgėlių kelionę per Lietuvą, žurnalistai Dovydas Pancerovas ir Vidmantas Balkūnas dalyvavo VSAT pareigūnų naktinėse operacijose, pabėgėlių gaudynėse, bendravo su VSAT Užsieniečių registracijos centre gyvenančiais pabėgėliais, matė jų kasdienybę Lietuvoje ir išsiuntimus į gimtąsias šalis.
„Pabėgėlių tema šiuo metu yra svarbi ir aktuali visoje Europoje, todėl mums buvo įdomu išsiaiškinti, kokia padėtis yra Lietuvoje. Turiu prisipažinti – naiviai manėme, kad į Lietuvą bėga tik ukrainiečiai, baltarusiai, rusai ir kitų kaimyninių šalių gyventojai, persekiojami režimų ar karo. Tačiau realybė yra visiškai kitokia. VSAT Užsieniečių registracijos centre sutikome šimtus vietnamiečių, afganistaniečių, čečėnų, gruzinų, kurie bėgo ne nuo negandų, bet ieškojo geresnio gyvenimo Vakaruose“, – pasakoja žurnalistas Dovydas Pancerovas.
„Šis projektas buvo iššūkis. Teko daug laiko praleisti tiek su pareigūnais, tiek su pabėgėliais. Norėjosi ne tik pačiam pajausti jų kasdienybę ir emocijas, bet dar svarbiau – perteikti jas skaitytojams. Ne kartą teko grįžti į tas pačias vietas vien dėl to, kad manęs netenkino esamos nuotraukos ir vaizdai. Tikiuosi, dabartinis rezultatas leis skaitytojams įsijausti ir suprasti, kaip atrodo nelegalių migrantų ir pabėgėlių kelias Lietuvoje“, – sako nuotraukų, video autorius Vidmantas Balkūnas.
