Ikoniškoji Paryžiaus mergelė: įdomiausi faktai iš 800 Paryžiaus katedros istorijos metų

Orleano mergelės Žanos d'Ark pagerbimas, Prancūzijos revoliucijos siaubai, Napoleono karūnavimas, džiaugsmas po II pasaulinio karo pergalės - daugiau negu 800 metų Paryžiaus katedra yra svarbiausių Paryžiaus bei visos Prancūzijos istorijos įvykių liudininkė ir netgi dalyvė. Portalas 15min pristato įdomiausius faktus iš ikoniškojo pastato istorijos.

Svarbiausi faktai apie Paryžiaus Dievo Motinos katedrą:

Šios savaitės pradžioje tragiško gaisro nuniokotoje Paryžiaus katedroje atsispindi reikšminga dalis Prancūzijos istorijos.

Auguste'o-Hippolyte'o Collardo 1857 m. nuotr.

Paryžiaus katedra stovi Sitė saloje Senos upėje, pačiame Paryžiaus centre.

Paryžiaus Dievo motinos katedros piešinys 1525 – 1530 m.

Gotikinio stiliaus katedros statybos darbai prasidėjo 1163 m., karaliaus Liudviko VI valdymo laikotarpiu. Katedrą statyti nutarta Paryžiaus vyskupo sprendimu. Katedros statybos pradžią stebėjo pats karalius ir tuometinis popiežius Aleksandras III.

„Dievo dešinioji ranka saugo tikinčiuosius nuo demonų“ – 1460 m. Jeano Fouquet'o piešinys iš knygos „Hours of Étienne Chevalier“

Katedra buvo statoma beveik 200 metų – statybos baigėsi tik 1345 m. Tiesa, pašventinta katedra buvo jau 1182 m. Ji statyta būtent tada, kai Paryžius įsitvirtino kaip Prancūzijos sostinė ir svarbiausias miestas.

Paryžiaus katedros planas

Katedros ilgis − 130 m, plotis − 48 m, skliautų aukštis − 35 m, bokšto smailė siekė apie 90 m. Vienu metu joje gali tilpti apie 9 tūkst. maldininkų.

„Jaunojo kunigaikščio Liudviko II Anžu ir jo motinos, Marie de Blois, atvykimas į Paryžių“ – 1475m. Miniatūra iš Jeano Froissarto kronikų

Išvertus į lietuvių kalbą, jos pavadinimas „Notre-Dame de Paris“ reiškia „Mūsų mergelės Paryžiaus katedra“. Katedra buvo skirta būtent šv. Marijai.

Archeologiniai kasinėjimai. Nuotrauka daryta 1898 m. sausio 28 d.

Prieš katedrą šioje vietoje nuo V a. stovėjo kelios krikščionių bažnyčios ir bazilika. Tikėtina, kad tais laikais, kai Paryžius dar vadinosi Lutecija, čia buvo ir pagonių šventykla. XVIII a. atliekant darbus katedroje po ja buvo rastos Jupiteriui ir kitiems dievams skirto altoriaus detalės. Šiose vietose rasta ir daugiau archeologinių radinių iš senovės galų-romėnų miesto.

1898 m. nuotrauka

Archeologinių kasinėjimų radiniai.

Paryžiaus katedra 1840 metais

Katedra susijusi ir su LDK istorija – būtent čia būsimasis ATR karalius ir LDK didysis kunigaikštis Henrikas Valua pasirašė Henriko artikulus. Tai buvo tam tikros taisyklės, kurių jis įssipareigojo laikytis tapęs karaliumi.

Žanos d‘Ark skulptūra Paryžiaus katedroje. Vida Press nuotr.

Būtent Paryžiaus katedroje palaimintąja buvo pripažinta Žana d‘Ark.

Notredamedeparis.fr nuotr.

Katedros stogą laikė ypatinga medinė struktūra. Jai XII a. buvo iškirsta apie 21 hektaras medžių. Kiekviena sija buvo padaryta iš atskiro medžio, dėl to stogas ir gavo pravardę „miškas“.

Katedros vargonai. Vida Press nuotr.

Jau XIII a. katedroje atsirado vargonai.

Fasado rožė prieš restauravimą 1841 m. Joseph'o-Philibert'o Girault'o de Prangey nuotr.

Katedrą iki šiol garsina ir trys jos rozetės formos langai, du iš jų papuošti vitražais. Visi šie langai išliko iš XIII a.

Vitražai. Vida Press nuotr.

Spalvoti katedros vitražai 2005 metais.

Katedros interjeras 1670 metų piešinyje

Katedra ir anksčiau patyrė sukrėtimų. Renesanso metu gotikiniam stiliui Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV gotikinė katedros architektūra pasirodė išėjusi iš mados ir pernelyg išpuošta, tad jis įsakė išgriauti visą pastato vidų ir pakeisti puošinius, jo manymu, skoningesniais meno kūriniais.

Proto kulto festivalis Paryžiaus Dievo motinos katedroje Prancūzijos revoliucijos metu 1793 m.

Per Didžiąją Prancūzijos revoliuciją sukilę žmonės tiesiog nusiaubė katedrą – lobiai buvo išgrobti, o 28-ios pastato fasadą puošusios Senojo testamento veikėjų figūros – nuverstos. Minia jiems nuskaldė galvas. Daug kitų religinio meno kūrinių irgi buvo sunaikinta.

Imperatoriaus Napoleono ir imperatorienės Josephine karūnavimas Paryžiaus katedroje. Jacques-Louis Davido and Georges'o Rouget'o paveikslas 1805–1807 m.

1804 m. Paryžiaus katedroje Napoleonas Bonaparte'as buvo paskelbtas imperatoriumi. Tuomet katedra buvo itin prastos būklės. 1793-1802 m. ji buvo naudojama kaip sandėlis. Bet kai Napoleonas nusprendė iškilmingam renginiui pasirinkti būtent ją, buvo skirtos milžiniškos sumos pinigų jai sutvarkyti.

Paryžiaus katedra 1840 metais

Tačiau po to šventovė vėl sunyko ir tapo niekam neįdomi. Netgi pradėta svarstyti, ar jos nereikėtų nugriauti.

Rašytojo Victoro Hugo portretas. Vida Press nuotr.

Šventovei šlovę grąžino Victoras Hugo, 1831 m. parašęs savo garsujį romaną „Paryžiaus katedra“. Romanas buvo labai populiarus ir šalyje pradėjo architektūrinių paminklų išsaugojimo judėjimą. Prasidėjo ir katedros rekonstrukcija.

„Vampyras“ Charles Nègre 1853 m. nuotr.

Simboliška, kad V.Hugo romane netgi aprašė katedros gaisrą – minėdamas „įniršusią liepsną, deginantį lietų ir pabudintas pabaisas“.

Jean'o-Baptiste-Antoine'o Lassus'o katedros restauravimo planas 1843 m.

Architekto Eugene'o Viollet-le-Duc pastangomis katedra 1844-1864 m. buvo restauruota.

Katedros smailė su supančiomis skulptūromis. Charleso Marville'o 1860 m. nuotr.

Jis pasistengė išryškinti šventovės gotikinius bruožus – fasadą vėl papuošė įmantrios statulos, buvo atkurti vitražai, iškilo smailė. Ta pati, kuri griuvo suniokota liepsnų.

1875 m. Adolphe'o Giraudono nuotr.

Būtent tada katedrą papuošė ir garsiosios chimeros. Nors anksčiau jų nebuvo, Victoras Hugo savo romane jas aprašė taip vaizdingai, kad įkvėptas romano architektas nutarė jas sukurti.

Paryžiaus katedros chimeros. Vida Press nuotr.

Paryžiaus katedros chimeros šiais laikais.

1865 metų Paryžiaus panorama. Charleso Souliero nuotr.

Nuo tada Paryžiaus katedra niekada neprarado Paryžiaus simbolio statuso.

„Point zéro des routes de France“

1924 m. greta jos esančios aikštės grindinyje iškalti žodžiai „Point zéro des routes de France“, Tai reiškė, kad būtent čia yra taškas, nuo kurio matuojami atstumai nuo Paryžiaus iki kitų Prancūzijos miestų.

Paryžiaus katedra 1915 metais

 Paryžiaus katedra 1915 metais

1914 m. į katedros stogą pataikė bomba.

Du pasaulinius karus katedra išgyveno beveik nepaliesta.

Vida Press nuotr.

Būtent čia 1944 m. paryžiečiai rinkosi paminėti Paryžiaus išlaisvinimo iš nacių.

Kadras iš video

1970 m. katedroje viso pasaulio lyderiai rinkosi pagerbti  ką tik mirusį Prancūzijos prezidentą Charlesą de Gaulle'į, 1996 m. – kitą Prancūzijos prezidentą Francoisą Mitterandą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Pastaraisiais metais kasmet šią katedrą aplankydavo apie 13 mln. žmonių. Ji buvo laikoma populiariausia traukos vieta Paryžiuje, populiaresne net už Eifelio bokštą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Dievo Motinos katedra pastaraisiais metais buvo itin intensyviai restauruojama, nes statinys tiesiog byrėjo akyse – į vidų sunkėsi vanduo, o sienos trupėjo vos patrynus jas pirštu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Baisus katedrą apėmęs gaisras, kurį gesino per 400 ugniagesių, kilo pirmadienį. Jo metu buvo sunaikintas katedros stogas ir jo medinės konstrukcijos, taip pat sugriuvo pastato smailė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Vis dėlto kitą dieną paaiškėjo, kad nuostoliai ne tokie dideli, kaip bijota. Daug vertingų meno dirbinių ir istorinių reliktų, buvusių viduje, pavyko išgelbėti. Beveik nepažeisti išliko ir vargonai bei viduramžių laikų vitražai.

Vida Press nuotr.

Paryžiaus katedros altorius prieš gaisrą.

AFP/„Scanpix“ nuotr.

Gaisro priežastis dar nežinoma, pradėtas tyrimas. Kol kas realiausia versija – kad gaisras kilo atsitiktinai ir yra susijęs su restauravimo darbais. Šalies prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad per penkerius metus Prancūzija atstatys katedrą.