Paskutinė stotelė. Benamių integracija – ar įmanoma?

V dalis

„Paskutinė stotelė“, „vieta numirti“ – tokius epitetus dažnas pakalbintas pašnekovas skyrė Vilniaus nakvynės namams. Tačiau ciklo „Paskutinė stotelė“ herojai pripažįsta – stipriausi vis dėlto nelaukia,  kol iš šių namų bus išnešti kojomis į priekį, geležinės valios pastangomis jie išeina patys į šviesesnį rytojų.

15min baigia multimedijos projektą „Paskutinė stotelė“. Išklausius žmonių, kuriems Vilniaus nakvynės namai netapo paskutine stotele, istorijų, pamačius sąlygas, kokiomis gyvena neturintys, kur prisiglausti, išgirdus Naujosios Vilnios gyventojus, 15min kelia klausimą – ar įmanoma benamių integracija?

Nakvynės namų vedėja Janina Kulienė sako, kad žmonės prie nakvynės namų durų atsiduria, pasiekę visišką dugną – jie neturi dokumentų, pajamų, o galų gale ir brangiausio turto – sveikatos.

„Todėl sėkmingų atvejų būna labai mažai, nes nuo tos paskutinės stotelės atsispirti ir vėl ką nors daryti nėra lengva, tačiau socialiniai darbuotojai stengiasi padėti. Tad kai kuriems pavyksta išeiti, žinoma, vienetams“, – pripažįsta ji.

Daug kliūčių

Kodėl suklupus atsistoti taip sunku? Pirmiausia kliudo priklausomybės, tarkime, nuo alkoholio. Nenoras su tuo kovoti užkerta kelią žengti toliau.

„Reikia daug valios pastangų. Priklausomi žmonės dažniausiai lieka vieniši. Artimieji tokių nesigaili – išvaro, negalėdami su jais būti. Jie visokių negerų darbelių būna pridarę, daug ką įskaudinę“, – kalba Janina. Kai kuriuos priklausomus lydi ne tik alkoholis, bet dar ir įvairūs nusikaltimai.

„Teistumas labai trukdo, jei žmogus pabūna iki dešimties metų įkalinimo įstaigoje, ateina psichiškai pažeistas kaip asmenybė, jam grįžti į vėžes itin sunku. Juk gyvenimo ritmas dabar toks greitas: įstaigos, įstatymai – viskas keičiasi. Tokiems žmonėms tampa sunku orientuotis. Aišku, socialinis darbuotojas bando padėti – kiekvienas čia patekęs pabendrauja kiek jis gali, kiek nori su socialiniu darbuotoju. Jam pasiūloma pagalba, išeitis iš situacijos, o ar jis nuoširdžiai, ar ne ją priima, kitas klausimas“, – atvirauja nakvynės namų vedėja.

Dažnas nakvynės namuose atsidūręs žmogus turi įsiskolinimų ir yra vaikomas antstolių. Anot jos, pasitaiko atvejų, kai jau atrodo išmoka didžiąją dalį sumos antstoliams, bet išlenda naujų „galų“: „Matyt, po kiek laiko vėl kažkaip peržiūri ir vėl iš senų laikų kažkas išlenda – vėl seka nusivylimas, nes lieka žmogus be atlyginimo. Rašome raštus antstoliams, sudarinėjame grafikus“, – pasakoja apie kasdienį darbą dėl geresnio šių žmonių gyvenimo J.Kulienė. Jos teigimu, tokiomis aplinkybėmis svarbu nepalūžti ir išlaikyti nepajudinamą valią.

Išmaldos prašantis žmogus. Viktorijos Savickos nuotr.

„Kita grupė žmonių – nevartojantys alkoholio, narkotikų, tačiau turintys psichinių ligų. Jie irgi tokie vieniši, atitrūkę nuo gyvenimo, nuo šeimos, besiblaškantys. Sunku jiems padėti. Jie pabūna pas mus kurį laiką, tuomet paguldo juos į ligoninę, tada vėl pas mus. Taip ir migruoja“, – konstatuoja Janina.

Yra ir tokių, kuriems tiesiog gerai taip, kaip yra – užtenka stogo virš galvos ir maisto. Ir net bandant prieš nosį pakišti galimą darbų sąrašą ar pasiūlyti pradėti keisti gyvenimą, tokie žmonės tiesiog numoja į tokius pasiūlymus ranka. Keisti nieko jie paprasčiausiai nenori.

Pašnekovai, sutikę papasakoti savo gyvenimo istorijas ir kaip jiems pavyko palikti nakvynės namus, sutartinai kalba, kad tam reikia didžiulės valios ir pastangų – pavyksta tik paties stipriausiems, vienetams. Daumantė Baranauskaitė, kuri su 15min pasidalijo savo eksperimentinės nakvynės  tuose namuose įspūdžiais, sako, kad juose glaudžiasi išėję iš įkalinimo įstaigos žmonės, pensininkai, taip pat tie, kurie dėl per mažų pajamų negali nuomotis būsto, tačiau jie stengiasi kabintis, kad ir už šiaudo.

„Vargu ar tuose namuose įmanoma įžvelgti integraciją, ten tiesiog vieta nakčiai praleisti, tik ar ramiai? Nežinau, kas pasikeitė per tuos metus, tačiau, ką ten mačiau – tai nepagarba žmogui“, – mano ji. O 15min kalbinti Alius, Janas ir Mantas, kuriems pavyko išeiti iš nakvynės namų arba netrukus tai padarys, sutartinai teigia, kad padeda ne tiek nakvynės namų siūlomos priemonės, kiek paties žmogaus užsispyrimas ir geležinė valia, pasakymas sau: „Aš taip negyvensiu, aš atsistosiu.“ Kai išsikeliamas tikslas, netrukdo nei slegiantys skolų maišai antstoliams, nei praeities patirtys, nei tai, kad norimą darbą iš panosės nušvilpia „aukštesnės kastos nakvynės namų gyventojas“, nes netrukus atsiranda arba susikuriamos kitos galimybės.

Vilniaus miesto nakvynės namai. Vidmanto Balkūno nuotr.

Rengiasi rekonstrukcijai

Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus patarėja Irena Kiselienė 15min teigė, kad nakvynės namuose nakties nakvynės paslauga (60 vietų) teikiama visiems besikreipiantiems asmenims. Anot I.Kiselienės, paslaugų gavėjai privalo pristatyti pažymas, patvirtinančias, kad neserga tuberkulioze. Nakvynės namuose paslaugos motinoms su vaikais bei nepilnamečiams asmenims neteikiamos. Jos teigimu, nakvynės namus metas rekonstruoti.

Nakvynės namus Naujojoje Vilnioje ketinama atnaujinti ir išplėsti. Irmanto Gelūno nuotr.

„Rekonstruojant 20 metų veikiančią socialinių paslaugų įstaigą, kurios patalpos yra netinkamos: per mažas sanitarinių mazgų kiekis, dėl šilto vandens trūkumo ribotas žmonių skaičius gali pasinaudoti asmens higienos paslaugomis, vandens ir elektros panaudojimas viršija sąmatoje nustatytas normas, įrengta ventiliacinė sistema nepajėgi ventiliuoti patalpų, esama inžinerinė įranga yra susidėvėjusi, veikia neefektyviai ir netenkina dabartinių įstaigos poreikių,  pastato apšiltinimas atliktas nekokybiškai, ne visos gyvenamosios patalpos pritaikytos neįgaliesiems ir senyvo amžiaus asmenims (kurių šiuo metu įstaigoje yra 42, iš kurių 21 juda su neįgaliojo vežimėliu arba vaikštynėmis, ramentais). Norint pagerinti socialinių paslaugų gavėjų gyvenimo sąlygas ir paslaugų kokybę, sudarant palankesnes sąlygas jų integracijai į visuomenę, pastato rekonstrukcija – būtina“, – įsitikinusi specialistė.

Jai pritaria ir J.Kulienė: „Taip, žada mus keleriems metams iškelti – nuo pusantrų iki dvejų metų – ir čia praplėsti pastatą, kieme priestatą padaryt. Kur perkels, neaišku, nes niekaip neranda vietos. Juo labiau kad bendruomenė labai priešinasi.“ Pasak nakvynės namų vedėjos, nors yra keiksnojančių šią įstaigą, ji tiesia pagalbos ranką čia esantiems. „Įstaiga reikalinga. Mes kontroliuojame, priverčiame higienos laikytis. Juodas, nuolatinis darbas. Jiems – kaupimo manija. Čia maudai, čia ryt ateina – vėl toks pats. Mums pakabinti keli boileriai, ką tai reiškia tokiai miniai? Tai bus daugiau dušų, daugiau vietos, pagerės sąlygos“, – viliasi ji.

Naujosios Vilnios gyventojai, išgirdę apie renovaciją, sužinojo, kad į tas pačias patalpas ketinama atkelti ir „Salos“ klientus. „Kaip toje pačioje gatvėje, kur ir nepilnametės mamos su vaikais, ir buvę kaliniai, ir benamiai, ir alkoholikai įmanoma bent pagalvoti apie integraciją? Galų gale, kodėl šiam rajonui turi tekti tokia našta?“ piktinasi viena šio rajono gyventoja.

Kita  Naujosios Vilnios gyventoja, Pučkorių seniūnaitė Edita Aleškevičienė – apie planuojamą rekonstrukciją „Tesiekiama išspręsti blaivyklos perkėlimo klausimą“:

Savivaldybės atstovė sakė, kad šiuo metu ieškoma patalpų, tinkamų laikinai apgyvendinti nakvynės namų gyventojus, o nakvynės namų filiale „Sala“ teikiamos apnakvindinimo paslaugos nuo alkoholio ar kitų toksinių medžiagų apsvaigusiems  asmenims, kuriuos iš Vilniaus miesto gatvių ar įstaigų pristato policijos pareigūnai, Greitoji medicininė pagalba arba Socialinė tarnyba. „Pagal projektą, filialo „Sala“ paslaugų gavėjams paslaugos bus teikiamos prie pagrindinio pastato pastatytame priestate, šių paslaugų teikimui pritaikytose patalpose, atskirtose nuo kitų gyventojų. Filiale „Sala“ paslaugų gavėjai (kurie nebūtinai priskirtini rizikos grupės asmenims) neapsistoja ilgesniam laikui, o išsiblaivę išvyksta“, – ramina įsiaudrinusius rajono gyventojus Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus patarėja Irena Kiselienė.

Nakvynės namai „Sala“. Juliaus Kalinsko nuotr.

Teikia visapusišką pagalbą

Pasaulio praktika rodo, kad šios paslaugos gavėjų grupės integracijos paslaugų procesas ilgas, o dažnu atveju ir keistinas kitomis, saugumo ir būtiniausių poreikių užtikrinimo, paslaugomis. Kaip teigė I.Kiselienė, atvykusiems į nakvynės namus asmenims darbuotojai suteikia visapusišką pagalbą, kuri būtina patyrusiems socialinę izoliaciją, negalintiems patenkinti savo poreikių.

„Socialiniai darbuotojai siekia mažinti benamystės padarinius, suteikti tiek praktinę, tiek moralinę pagalbą“, – kalba ji.

Socialiniai darbuotojai, anot jos, gyventojus konsultuoja individualiai: kartu su gyventoju aptaria problemas, numato tikslą, iškelia uždavinius bei jų sprendimo būdus, sudaromas kliento problemos sprendimo planas ir sutartis.

Taip pat, anot specialistės, vyksta darbas  grupėse. Organizuojami susirinkimai, diskusijos, šventiniai, teminiai, informaciniai renginiai.

Nakvynės namų darbuotojų padedami gyventojai įsigyja asmens dokumentus, registruojasi Užimtumo tarnyboje, suranda  darbą, būstą, kreipiasi į AA grupes, narkologinius centrus,  sprendžia kitas socialines problemas. Darbuotojai rengia paskaitas, plėsdami gyventojų akiratį įvairiais jiems rūpimais klausimais, padeda ugdyti ir atgauti įgūdžius pasirūpinti savimi. Gyventojai raginami dalyvauti įvairiose projektinėse veiklos, švarinimosi akcijose. Socialinis darbas apima darbą ne tik su gyventoju, bet ir su jo socialiniu tinklu. Neretai socialiniai darbuotojai kartu su gyventoju vyksta į įvairias institucijas, bendrauja su jų šeimomis, artimaisiais“, – atskleidžia I.Kiselienė.

Pasak jos, nakvynės namuose vykdoma gyventojų asmens higiena, sveikatos priežiūra bei ugdoma sveika gyvensena.

Vilniaus nakvynės namai. Vidmanto Balkūno nuotr.

„Neįgaliems gyventojams padedama išsimaudyti, keičiami drabužiai. Gyventojai siunčiami pasitikrinti sveikatos į gydymo įstaigas, rengiami informaciniai pranešimai sveikatingumo klausimais“, – komentuoja I.Kiselienė.

Per 2018-uosius, pasak jos, 29 asmenims sutvarkyti asmens dokumentai, 20 asmenų sutvarkyta netekto darbingumo pensija, 39 asmenys užregistruoti užimtumo tarnyboje, 28 asmenims surastas gyvenamasis plotas, 29 asmenims padėta įsidarbinti, 16 asmenų padėta užsiregistruoti į eilę socialinio būsto nuomai, 193 asmenys palydėti į gydymo įstaigas, 222 kartus organizuotas transportas, 790 kartų pagelbėta buityje ir pan. Šiuo metu dirba du paslaugų gavėjai, šeši – registruoti Užimtumo tarnyboje ir  ieško darbo.

Naujoji Vilnia. Irmanto Gelūno nuotr.

Gyventojai susiskaldę

Vis dėlto šio darbo prasmę ir pagalbą būtent Naujosios Vilnios rajone supranta ne visi. Rajono gyventojai pasidaliję į dvi stovyklas. Vieni jų priima benamių kaimynystę, kiti mano, kad šiame rajone jiems vis dėlto ne vieta.

„Tiesą pasakius, bendruomenė susiskaldžiusi – viena dalis labai padeda mums, drabužių prasme, maisto prasme, tikrai geranoriškai, jų dėka ir gyvenam, nes mums reikia daug švarinimosi, rūbų be galo daug reikia... O kita dalis nenori tos kaimynystės, labai priešinasi ir tai suprantama“, –  pripažįsta nakvynės namų vedėja Janina Kulienė.

Apie benamių kaimynystę ir jų keliamas problemas kalba Naujosios Vilnios gyventoja, Pučkorių seniūnaitė Edita Aleškevičienė. Jos nuomone, šie žmonės „dėl agresyvaus, asocialaus elgesio išsikovoję privilegijas“:

Per mėnesį – apie 1800 administracinių nusižengimų protokolų

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Viešojo transporto kontrolės skyriaus vadovas Domantas Putrimas teigė negalinti pateikti konkrečių skaičių, kiek pažeidėjų užfiksuota iš A.Kojalavičiaus g. nakvynės namų.    „Asmenys, pažeidę važiavimo viešuoju transportu taisykles, nėra skirstomi pagal gyvenamąją vietą, nakvynės namus ar kitus panašius kriterijus. Tačiau reikia pažymėti, kad per mėnesį asocialiems asmenims kontrolieriai išrašo vidutiniškai apie 1800 administracinių nusižengimų protokolų, taip pat šie asmenys išlaipinami iš viešojo transporto priemonių ir toliau kelionės tęsti jiems nėra leidžiama“, – komentavo D.Putrimas.

Jis teigė galintis išskirti keletą pažeidėjų, turinčių nuo 162 iki 244 pažeidimų, gautų per 2018 metus. Pastebima, kad dažniausiai nusižengiantys yra būtent asocialūs asmenys, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos.

„Siekdami išspręsti susidariusią problemą dėl socialinės rizikos asmenų viešajame transporte bei užtikrinti klientų lūkesčius atitinkančias paslaugas, nuolat bendradarbiaujame su vežėjais ir raginame priminti viešojo transporto vairuotojams, kad jie turi teisę nepriimti arba artimiausioje stotelėje išlaipinti neblaivius keleivius, apsvaigusius nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų), su nešvariais drabužiais ar draudžiamu vežti bagažu“, – tikino jis. Bendras įmonės tikslas, pasak jo, yra gerinti viešojo transporto kokybę ir teikti keleivių lūkesčius atitinkančias susisiekimo paslaugas.