Vaizdingoje vietoje prie Vilniaus – pamirštas reabilitacijos centras

Šią savaitę 15min aplankė Stirnių kaime, Trakų rajone, ypač vaizdingoje vietoje įsikūrusį „Aušveitos“ reabilitacijos centrą. Jis gydymo ir sveikatinimo paslaugų nebeteikia jau daugelį metų.

Luko Balandžio nuotr.

Reabilitacijos centras „Aušveita“ Stirnių kaime, Trakų rajone, apleistas stūkso jau ne vienerius metus. 

Luko Balandžio nuotr.

„Aušveita“ Trakų rajone duris atvėrė  apie 1995 m. Objektą sudaro 17 pastatų ir kiemo statiniai.  Bendras visų statinių plotas – 7285 kv. m.

Luko Balandžio nuotr.

Visų jų būklė labai bloga.

Luko Balandžio nuotr.

Šioje teritorijoje pirmiausia buvo įrengta vaikų vasaros stovykla „Lakštingala“.

Luko Balandžio nuotr.

Ji pastatyta apie 1990 m. bet jau po kelerių metų stovykla susidūrė su finansiniais sunkumais. Tuomet ji virto reabilitacijos centru.

Luko Balandžio nuotr.

Gydykla dirbo ne itin sėkmingai, susikaupė skolos.

Luko Balandžio nuotr.

2005 m. „Aušveitos“ skoloms peržengus 1 mln. litų įmonei buvo iškelta bankroto byla.

Luko Balandžio nuotr.

2006 m. reabilitacijos kompleksą išpirko kelios privačios įmonės, jos tapo „Aušveitos“ dalininkėmis.

Luko Balandžio nuotr.

Įmonės atsiskaitė su kreditoriais, bankroto byla buvo nutraukta. Imta kalbėti apie šviesią „Aušveitos“ ateitį: į reabilitacijos centrą įmonės ketino investuoti 16 mln. litų, pradėti ruošti dokumentai.

Luko Balandžio nuotr.

Plikos ir pilkos sienos, lubos ir grindys.

Luko Balandžio nuotr.

Reabilitacijos centro „Aušveita“ valgykla.

Luko Balandžio nuotr.

Ant gyvenamojo korpuso auga medžiai.

Luko Balandžio nuotr.

Autobusai čia jau nebeatvažiuoja.

Luko Balandžio nuotr.

Apgriuvęs gyvenamasis korpusas.

Luko Balandžio nuotr.

Valgyklos patalpoje esantis baras.

Luko Balandžio nuotr.

Valgyklos erdvė su laiptais.

Luko Balandžio nuotr.

Valgyklos erdvė.

Luko Balandžio nuotr.

Valgyklos gamybinė patalpa.

Luko Balandžio nuotr.

Skydinės dėžutė ant sienos.

Luko Balandžio nuotr.

Valgyklos gamybinė patalpa, kurios paskirtį išduoda tik likusios plytelės.

Luko Balandžio nuotr.

Plytelės apipaišytos grafičiais.

Luko Balandžio nuotr.

Grafičiais išmarginti ir išlikę langų stiklai.

Luko Balandžio nuotr.

2007-ųjų rugpjūtį laikraštis „Lietuvos sveikata“ rašė, kad tuomet pradėjęs dirbti įstaigos direktorius Antanas Sviderskis žadėjo: „Aušveita“ bus reabilitacijos centras, atitinkantis Europos Sąjungos reikalavimus, kad „nebūtų sarmata nei Lietuvos pilietį, nei vokietį ar anglą į jį įsileisti“.

Luko Balandžio nuotr.

Tačiau paaiškėjo, kad pastatams būtinas kapitalinis remontas. Tuomet kilo biurokratinių sunkumų – nepavyko suderinti žemės sklypo ribų su Vilniaus apskrities administracija. „Aušveitos“ žemė priklausė valstybei, tik buvo išnuomota lengvatinėmis sąlygomis 99 metams.

Luko Balandžio nuotr.

Įėjimas į valgyklą.

Luko Balandžio nuotr.

Išlikęs užrašas „Valgykla“ ryškiai matomas ir šiandien.

Luko Balandžio nuotr.

Verslininkai kaltino administraciją, kad šiai nederinant projekto jie negali imtis darbo. Galiausiai 2007 m. Vilniaus apskrities administracija vienašališkai nutraukė nuomos sutartį.

Luko Balandžio nuotr.

Teismai dėl to tęsėsi iki 2014 m., kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad sutarties nutraukimas buvo neteisėtas.

Luko Balandžio nuotr.

Estrados galinė dalis.

Luko Balandžio nuotr.

Apleistas procedūrų korpusas.

Luko Balandžio nuotr.

Apleistas procedūrų korpusas.

Luko Balandžio nuotr.

Komplekse neliko nei vieno nesuniokoto kampelio.

Luko Balandžio nuotr.

Laiptai procedūriniame korpuse.

Luko Balandžio nuotr.

Dokumentų pilnas kabinetas.

Luko Balandžio nuotr.

Sąskaityba.

Luko Balandžio nuotr.

Kasos išlaidų orderis.

Luko Balandžio nuotr.

2008 m. pradžioje „Aušveitą“ valdę verslininkai Vilniaus apskrities viršininką netgi apkaltino kyšio reikalavimu. Jie teigė, kad 2007 m. pabaigoje tuometis Vilniaus apskrities viršininkas „Europos“ prekybos centre jiems sakė, jog per penkias dienas surinkus milijoną litų – „Aušveitos“ klausimai bus išspręsti.

Luko Balandžio nuotr.

Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos įvykdyto tyrimo išvados buvo palankios apskrities viršininkui – esą menamo susitikimo metu jo nebuvo Lietuvoje.

Luko Balandžio nuotr.

Pro langą matyti reabilitacijos centro darbuotojų namai.

Luko Balandžio nuotr.

Dabar „Aušveita“ vis dar stovi apleista. Tiesa, čia kartais renkasi šratasvaidininkai. Buvusią sanatoriją nuomoja UAB „Mūšio frontas“ ir organizuoja šratasvaidžio žaidimus. Bendrovės atstovų teigimu, jie su Neries regioniniu parku ir „Turto banku“ stengiasi kiek įmanoma savo lėšomis tvarkyti vietovę, tad ji nebėra taip apleista kaip prieš kelerius metus. 

Luko Balandžio nuotr.

Įėjimas į procedūrų korpusą.

Luko Balandžio nuotr.

Reabilitacijos centro „Aušveita“ darbuotojų būstai. Dalis buvusių darbuotojų iki šiol čia tebegyvena.

Luko Balandžio nuotr.

Stirnių piliakalnis ir Neries vingis.

Ant netoli esančio Stirnių piliakalnio galima rasti lentelę, kad būtent sanatorijoje ilsėjęsis prof. Ričardas Kazlauskas atrado šį piliakalnį.

Luko Balandžio nuotr.

Pastatų patalpos – tuščios, langų daug kur nėra. Vandalai čia sėkmingai pasidarbavo. Dabartiniai nuomininkai sutvarkė stiklų duženas ir išvežė dalį gyventojų paliktų statybinių atliekų, tačiau jų vis dar gausu. 

Luko Balandžio nuotr.

Vietiniai gyventojai anksčiau skundėsi, kad „Aušveita“ nuolat traukia nepageidaujamus svečius, kurie čia linksminasi, palieka šiukšles.

Luko Balandžio nuotr.

Gyvenamieji korpusai iš viršaus.

Luko Balandžio nuotr.

Buvo čia ir didelis atviras baseinas, scena pasirodymams, sporto aikštelės.

Luko Balandžio nuotr.

Sanatorija įsikūrusi ant Neries upės kranto.

Luko Balandžio nuotr.

Taip pat netoliese – Saidės pažintinis takas, Saidės upelis.

Luko Balandžio nuotr.

Prie Stirnių piliakalnio – čia gyvenančių žmonių lysvės.

Luko Balandžio nuotr.

Laiptai, vedantys į baseiną.

Luko Balandžio nuotr.

Laiptai, vedantys į lauko baseiną.

Luko Balandžio nuotr.

Baseinas vos keliolika metrų nuo upės.

Luko Balandžio nuotr.

Dabartiniai nuomininkai, organizuojantys šratasvaidžio žaidimus, stengiasi kiek įmanoma rūpintis teritorija – didžiąją dalį atvirų šulinių uždangstė. nupjovė krūmynus, šienauja aikšteles, pastatė ir pakabino informacinius ženklus. 

Luko Balandžio nuotr.

Tarp medžių pasislėpęs buvęs baseinas.

Luko Balandžio nuotr.

Išlikusios baseino plytelės.

Luko Balandžio nuotr.

Lauko baseinas.

Luko Balandžio nuotr.

Takeliai tarp rebilitacijos centro atskirų korpusų.

Luko Balandžio nuotr.

Procedūrų korpusas.

Luko Balandžio nuotr.

Gyvenamajame korpuse neliko nei vieno sveiko lango.

Luko Balandžio nuotr.

Tamsūs, pelėsiu apaugę koridoriai.

Luko Balandžio nuotr.

Bendrose patalpose esantis židinys.

Luko Balandžio nuotr.

Bendrose palapose esantis židinys.

Luko Balandžio nuotr.

Sutrešę suolai.

Luko Balandžio nuotr.

Gyvenamasis korpusas.

Luko Balandžio nuotr.

Vaizdas iš gyvenamojo korpuso patalpos.

Luko Balandžio nuotr.

Grindis nuklojo nukritusios plytelės.

Luko Balandžio nuotr.

Ženklas prie gyvenamojo korpuso vis dar prašo lankytojų nešiukšlinti.

Luko Balandžio nuotr.

Objektas šiuo metu yra valdomas Turto banko. Nuo 2015 m. kompleksas įtrauktas į parduodamo valstybės turto sąrašą, bet kada jis bus parduotas, vis dar neaišku. Šratasvydžio žaidimus UAB „Mūšio frontas“ čia organizuoja ir teritoriją nuomoja nuo 2018 m. birželio. 

Luko Balandžio nuotr.

Takelis link baseino.