Ar pastebėjote, jog šiuo metu sveika mityba, įvairios sveikatinimo procedūros, fizinė veikla po darbo yra gerokai populiaresni nei prieš penkerius metus? Tuo metu, kai galime sau leisti daugiau, suprantame, kad gera savijauta ir darbingumas yra daug vertingesni už kokį nors naują daiktą ar drabužį. Taip, įsileisti naują įprotį į savo gyvenimą sunku. Tačiau tereikia pradėti, o tęsti gerą iniciatyvą skatina pasiekti rezultatai.

Gerą mūsų savijautą labiausiai lemia fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas. Paklausykime, ką apie juos kalba mūsų pašnekovai.

 

 

 

Kiek reikėtų mankštintis?

  • Suaugusieji turi mankštintis po 20 minučių per dieną, arba 150 minučių per savaitę.

  • Kad didėtų raumenų jėga ir kaulų tvirtumas, širdies ir kvėpavimo būklė, mažėtų nerimas, depresija, intensyviai mankštintis turite ne mažiau nei 3 kartus per savaitę.

  • Norintys gauti pastebimos naudos sveikatai, turėtų mankštintis iki 300 minučių per savaitę.

  • Bent 2 kartus per savaitę ar dažniau būtina mankštinti pagrindines (stambiųjų) raumenų grupes.

  • Pradėjus mankštintis, pratimą reikia atlikti ne mažiau nei 10 minučių.

  • Pagyvenę žmonės papildomai turėtų lavinti judesių koordinaciją ir pusiausvyrą (kad sumažintų riziką pargriūti ir ką nors susilaužyti).

Subalansuotos mitybos rekomendacijos

  • Valgykite kuo įvairesnį maistą, o daržoves dažniau nei mėsą.

  • Kelis kartus per dieną valgykite viso grūdo produktų (duonos, košės, makaronų ir pan.).

  • Raudoną mėsą (kiaulieną, jautieną, avieną) keiskite balta mėsa (paukštiena, triušiena), ankštinėmis daržovėmis arba žuvimi.

  • Vartokite liesą pieną ir liesesnius pieno produktus (pasukas, natūralų jogurtą, rūgpienį, kefyrą, varškę, sūrį).

  • Rinkitės maisto produktus ir gėrimus, turinčius mažai cukraus. Nesaldinkite arbatos ir kavos.

  • Mažinkite druskos kiekį maiste. Bendras druskos kiekis patiekaluose per dieną neturi viršyti 5 gramų.

Užsitęsęs stresas gali turėti neigiamą poveikį fizinei (širdies ligos, nugaros, galvos skausmai, virškinamojo trakto ir kiti sutrikimai) ir psichikos sveikatai (nerimas, depresija, dėmesio sutrikimai). Kaip atsikratyti kasdienio streso?

 
  • Stenkitės mąstyti pozityviai: Nuo „Aš negaliu“ pereikite prie „Aš padarysiu tai geriausiai, kaip moku“, nuo „Nekenčiu, kai taip nutinka“ prie „Susitvarkysiu, nes juk tai jau buvo nutikę ir anksčiau“. Ir panašiai.  

  • Pasivaikščiokite, net jei tai bus kelionė iki kolegos ir atgal.

  • Jei nereikia skubaus atsakymo, išmiegokite naktį ir atsakykite kitą rytą – tokie sprendimai dažniausiai būna teisingesni.

  • Būkite dėkingi. Kasdien pasistenkite pastebėti po vieną gerą dalyką ir mintyse už tai padėkoti. Tokiu būdu kartu mokysitės pozityviai mąstyti.

  • Nusijuokite. Juokas mus suaktyvina, masažuoja raumenis, suteikia atsipalaidavimo jausmą. Mokykitės pajuokauti net ir sunkiausioje situacijoje.

Lėtas kvėpavimas gena stresą šalin – išbandykite

 

Tikslinga, kryptinga kvėpavimo reguliacija yra vienas efektyviausių būdų, įgalinantis suvaldyti ir reguliuoti emocinę būseną. Specialūs kvėpavimo pratimai (įvairaus gilumo, intensyvumo, dažnumo, ritmo, trukmės) teigiamai veikia nervų sistemą ir organizmo apykaitos procesus  Praktikuoti kvėpavimo technikas pravartu tiems, kurie turi ypač didelį protinį ar emocinį krūvį. Dėl gyvenimo sąlygų, o ypač po ligos kvėpavimo mechanizmas dažnai sutrinka.

 
 

„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.