Slaptas sovietinis bunkeris Nemenčinėje, kuris būtų transliavęs pasauliui po atominio karo

Nemenčinės miškuose, maždaug 25 km nuo Vilniaus, Naujasodės kaimo teritorijoje, stūkso sovietinis bunkeris. Dabar šis bunkeris – pramogų vieta, siūlanti dalyvauti ekskursijoje požeminiame socializmo muziejuje ar net patirti išgyvenimo dramą.

Tačiau šio bunkerio istorija turi ir tamsiąją savo pusę. Jo šaknys slypi Šaltajame kare. Bunkeris kadaise buvo atsarginė TV stotis. 

15min kviečia apsižvalgyti šio ypatingo statinio viduje.

Administracijos ir gyvenamosios patalpos. Luko Balandžio nuotr.

Maskvos ekspertai ilgai ieškojo vietos apie Vilnių, kuri atitiktų visus reikalavimus. Objektas turėjo būti visiškai slaptas, atlaikyti atominės bombos smūgį, turėti tiesioginį telefono ryšį su Centro komitetu, būti įrengtas netoli geležinkelio. Ryšių kabeliai turėjo jungti stotį su radijo ir televizijos reliniu punktu bei atsarginiu ryšių mazgu Nemenčinėje.

Leonidas Iljičius Brežnevas. „Scanpix“ nuotr.

Vykstant ginklavimosi varžyboms tarp JAV ir SSRS, 1978 m. TSKP CK pirmojo sekretoriaus Leonido Brežnevo nurodymu, visoje SSRS pradėtos statyti atsarginės TV stotys, kurios pakeistų esamas atominio karo su JAV atveju.

Pirmoji tokia stotis slaptai pastatyta prie Maskvos, antroji Taškente. Trečioji tokia stotis buvo įrengta Vilniuje.

Luko Balandžio nuotr.

Bunkerio statybos darbai pradėti 1983 m. Statyba baigėsi 1985 m. Dokumentuose bunkeris vadinosi „Dom tvorčestva“ („Kūrybos namai“).

Luko Balandžio nuotr.

Vien bunkerio statyba, be jokios TV įrangos, kainavo 4 milijonus rublių. Šių dienų kainomis tai būtų apie 40 milijonų eurų.

Kadras iš Vengrijos televizijos „Mediamix“ filmo „BUNKER TV Litvániában“ (TV bunkeris Lietuvoje)

Bunkeris tapo 1991 m. sausio susirėmimų objektu. 1991 m. sausio 11 d. į bunkerį įsiveržė omonininkai, nuginklavę pastatą saugojusį milicininką. Patalpas SSRS pajėgos paliko tik daugiau nei po 8 mėnesių. 

Vengrijos televizijos filmuotoje medžiagoje užfiksuotas bunkeris, kokį jį paliko SSRS kariai. Joje matomi išlikę įrenginiai.

Kadras iš Vengrijos televizijos „Mediamix“ filmo „BUNKER TV Litvániában“ (TV bunkeris Lietuvoje)

Pagrindinės televizijos studijos filmavimo kameros. Visa įranga būdavo išsamiai tikrinama kas mėnesį.

Kadras iš Vengrijos televizijos „Mediamix“ filmo „BUNKER TV Litvániában“ (TV bunkeris Lietuvoje)

Pagrindinė valdymo patalpa.

Omonininkai bunkeryje praleido 3 savaites, kol baigė sunaudoti čia sukauptas maisto ir cigarečių atsargas. Per tas tris savaites iš bunkerio dingo TV įranga – diktofonai, objektyvai, kino kameros.

Omonininkams pasitraukus, į jį buvo atsiųsta Vidaus reikalų ministerijos divizija. Bokšte įrengtas postas, kuriame nuolatos budėjo kulkosvaidininkas.

Kadras iš Vengrijos televizijos „Mediamix“ filmo „BUNKER TV Litvániában“ (TV bunkeris Lietuvoje)

Su įranga, kuri skirta gaudyti užsienio radijo stočių signalus, turėjo dirbti keli žmonės. Jie turėjo šifruoti, kas perduodama, ir informuoti vadovybę apie svarbius dalykus.

Kadras iš Vengrijos televizijos „Mediamix“ filmo „BUNKER TV Litvániában“ (TV bunkeris Lietuvoje)

Videojuostų montažinė.

 

Kadras iš Vengrijos televizijos „Mediamix“ filmo „BUNKER TV Litvániában“ (TV bunkeris Lietuvoje)

Specialus telefonas, kurį naudojo KGB.

Kadras iš Vengrijos televizijos „Mediamix“ filmo „BUNKER TV Litvániában“ (TV bunkeris Lietuvoje)

Pagrindinės televizijos studijos ventiliavimo sistema.

Kadras iš Vengrijos televizijos „Mediamix“ filmo „BUNKER TV Litvániában“ (TV bunkeris Lietuvoje)

Specialaus telefono jungtys.

Kadras iš Vengrijos televizijos „Mediamix“ filmo „BUNKER TV Litvániában“ (TV bunkeris Lietuvoje)

Ypatinga padėtis objekte buvo SSRS 1991 m. rugpjūčio pučo metu –  baimindamiesi, kad juos puls Lietuvos savanoriai, sovietiniai kariai visą aikštelę apdėliojo gynybiniais blokais.

Kadras iš Vengrijos televizijos „Mediamix“ filmo „BUNKER TV Litvániában“ (TV bunkeris Lietuvoje)

Speciali patalpa, kurioje saugoti vaizdo ir garso įrašai.

Tik 1991 m. rugsėjo 24 d. sovietiniai kariai paliko „Kūrybos namus“.

Luko Balandžio nuotr.

Platus įvažiavimas, kad galėtų pravažiuoti KTS (kilnojama televizijos studija).

„Livejournal“ iliustracija

Kilnojama televizijos stotis „KAMAZ Ajokki“.

Luko Balandžio nuotr.

Netoliese yra geležinkelio linija.

Luko Balandžio nuotr.

Pastačius „Kūrybos namus“, juose nuolat dirbo 15 žmonių – santechnikų, kūrikų, elektrikų, valytojų, apsaugininkų. Nuo 1985 m. iki 1991 m. kas mėnesį bunkeryje vykdavo bandomosios radijo ir TV transliacijos.

Luko Balandžio nuotr.

Nuo 1991 m. iki 2007 m. LRT priklausantis objektas buvo visiškai nenaudojamas. 1996 m. svarstyta galimybė „Kūrybos namuose“ įrengti kalėjimą, vėliau – pinigų saugyklą, tačiau sąlygos pasirodė netinkamos.

Sovietbunker.com nuotr.

2007-aisiais LRT išnuomojo bunkerio patalpas, ir bunkeryje buvo pradėtas projektas „1984. Išgyvenimo drama“,  tebevykstantis iki šiol.

Organizatoriai skelbia: „Atvykusiuosius į spektaklį „1984. Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje“ pasitiks sargyba su šunimis. Atsisveikinę su savo daiktais, valiuta, fotoaparatais ir mobiliaisiais telefonais, aprengti pilkomis sovietinėmis šimtasiūlėmis, Jūs panirsite į įtampos ir socialinių keistenybių pilną SSRS piliečio gyvenimą.“

Sovietbunker.com nuotr.

Projekte laukia ir išbandymai: „Būsite vedami labirintais, pamatysite 1984-ųjų televizijos laidas ir parduotuves, būsite tardomi KGB kabinete, mokysitės SSRS himno, pratinsitės nešioti dujokaukę. Jūs šoksite pagal tų laikų muziką ir valgysite sovietinius pietus. Bunkerį paliksite gavę specialų pažymėjimą ir unikalią sovietinių laikų dovanėlę.“

„Scanpix“ nuotr.

Projekto bunkeryje „1984. Išgyvenimo drama“ akimirka.

„Scanpix“ nuotr.

Renginius sovietiniame bunkeryje per tuos metus aplankė virš 50 000 žmonių iš viso pasaulio.

„Scanpix“ nuotr.

Apie projektą rašė didieji Europos dienraščiai.

„Scanpix“ nuotr.

Bunkeryje „1984. Išgyvenimo drama“.

„Scanpix“ nuotr.

Tardymo akimirka.

„Scanpix“ nuotr.

Bunkeris buvo vadinamas „Keisčiausia pasaulyje turistine atrakcija“.

Luko Balandžio nuotr.

Administracijos ir gyvenamosios patalpos

Luko Balandžio nuotr.

Administracinis pastatas.

Luko Balandžio nuotr.

Buvo pagalvota ir apie pramogas taikos metu. Baseinas pirčių komplekse po administraciniu pastatu.

Luko Balandžio nuotr.

Pirčių kompleksas po administraciniu pastatu.

Luko Balandžio nuotr.

Konstrukcijos pirčių komplekse po administraciniu pastatu.

Luko Balandžio nuotr.

Pirčių komplekso aparatūra.

Luko Balandžio nuotr.

Pirčių valdymo įrengimai.

Luko Balandžio nuotr.

Tualetas prie pirčių.

Luko Balandžio nuotr.

Aplink galima rasti ir tokių eksponatų.

Luko Balandžio nuotr.

Poilsio kambarys.

Luko Balandžio nuotr.

Tuo laiku labai prabangios apdailos plytelės.

Luko Balandžio nuotr.

Durys į budinčio KGB agento patalpą.

Luko Balandžio nuotr.

Administracinio pastato aptarnavimo liftų ir šaldytuvų patalpos.

Luko Balandžio nuotr.

Šaldytuvas maisto produktams administracinio pastato rūsyje.

Luko Balandžio nuotr.

Šaldytuvo durys.

Luko Balandžio nuotr.

Produktų liftas.

Luko Balandžio nuotr.

Produktų padavimo anga iš lauko.

Luko Balandžio nuotr.

Lifto mechanizmas.

Luko Balandžio nuotr.

Vandens siurblys.

Luko Balandžio nuotr.

  Vandens rezervuaras, dvi talpyklos po 100 kubinių metrų.

Luko Balandžio nuotr.

Avarinio išėjimo šulinys, iš viso buvo 8 avariniai išėjimai.

Luko Balandžio nuotr.

Avarinis išėjimas.

Luko Balandžio nuotr.

Apatinis bunkerio aukštas buvo įrengtas 5 m po žeme, viršutinis – po antžeminiais pylimais. Bunkerio sienų storis – apie pusmetrį, stogas – 60 cm, ant stogo suverstas 1 metro storio žemės sluoksnis.

Luko Balandžio nuotr.

Apsaugos bokštas, kur kiaurą parą budėdavo kareiviai.

Luko Balandžio nuotr.

Vienas iš dviejų įėjimų, šis yra pagrindinis.

Luko Balandžio nuotr.

 Pirminis įėjimas, vedantis į karantino zoną.

Luko Balandžio nuotr.

Šarvuotos durys į karantino zoną, jų iš viso buvo 4, visose būdavo atliekama dezinfekcija.

Luko Balandžio nuotr.

 Anga duryse, kad būtų galima stebėti, kas vyksta karantino zonoje.

Luko Balandžio nuotr.

Karantino zona.

Luko Balandžio nuotr.

Vietos gyventojas šikšnosparnis

Luko Balandžio nuotr.

 Viso bunkerio planas.

Luko Balandžio nuotr.

Durys į techninį korpusą, kur buvo vandens, oro ir elektros įranga, patalpa apie 500 kv. metrų.

Luko Balandžio nuotr.

Šaldymo stotis, kur stovėjo kondicionavimo įranga.

Luko Balandžio nuotr.
Elektros stotis.
Luko Balandžio nuotr.

Elektros stotis.

Luko Balandžio nuotr.

Vandens gręžinys pačiame bunkeryje.

Luko Balandžio nuotr.

Generatorių kuro talpykla, generatorius turėjo sukti du garvežių varikliai.

Luko Balandžio nuotr.

Generatorių vieta.

Oro padavimo šachtos, tarp lubų ir žemės paviršiaus 2,5 m, bet tai neatbaido smalsuolių noro patekti į vidų, tai galima spręsti pagal gulinčias ant žemės kopėčias.

Luko Balandžio nuotr.

Bunkerio plotas po žeme – 2500 kvadratinių metrų. Jis yra 2 ha uždaroje teritorijoje. Stogas pastatytas taip, kad atlaikytų 2 kg/kv. cm svorį. Tai dvigubai daugiau, negu numatyta normatyvuose. Taip siekta, kad danga atlaikytų atominės bombos smūgį.

Luko Balandžio nuotr.

Koridorius, jungiantis bunkerį ir gyvenamąsias patalpas šalia administracinio pastato.

Luko Balandžio nuotr.

Teletaipo patalpa.

Luko Balandžio nuotr.

144 durys – teletaipas.

Luko Balandžio nuotr.

Nuotekų siurbliai.

Luko Balandžio nuotr.

Gesinimo sistemos siurbliai, du siurbliai po 50 kW.

Luko Balandžio nuotr.
 Oro padavimo sistema, buvo 30 kW variklis.
Luko Balandžio nuotr.

Oro padavimo sistema.

Luko Balandžio nuotr.

Oro drėkinimo sistema.

Luko Balandžio nuotr.

Drėgmės reguliavimo įrenginys.

Luko Balandžio nuotr.

Oro drėkinimo sistema.

Luko Balandžio nuotr.

Klimato reguliavimo patalpa.

Beveik visus metus temperatūra bunkeryje yra panaši – apie 8 laipsnius šilumos. Objekte buvo įrengta ir iki šiol tebeveikia autonominė šildymo sistema, kanalizacija, arteziniai gręžiniai.

Luko Balandžio nuotr.

Klimato reguliavimo sistema.

Luko Balandžio nuotr.

Oro sistema.

Luko Balandžio nuotr.

Miegamosios vietos.

Luko Balandžio nuotr.

Dar 2010 m. bunkeris buvo įrašytas į privatizuojamų objektų sąrašą. Tačiau aukcionas dėl bunkerio ir žemės sklypo, kuriame jis yra, pardavimo prasidėjo tik 2019 m. gegužę. Turto banko siūloma pradinė statinio ir žemės sklypo pardavimo kaina – 110 213  Eur.