Vilniaus TV bokštas: nematoma matomiausio sostinės pastato pusė

Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias pastatas Lietuvoje. Prieš 45 metus buvo supiltas pirmas betono kubas į bokšto pamatus, o radijo ir televizijos signalus vilniečiams jis siunčia nuo 1981-ųjų metų. Ypatingą vietą Lietuvos istorijoje bokštas įgijo 1991 m. sausio 13 d., kai, gindami jį nuo sovietų karių, žuvo 14 žmonių.

15min kviečia pasižvalgyti po lankytojams nepasiekiamas pastato vietas ir susipažinti su šio ypatingo statinio istorija.

 

Valdo Kopūsto nuotr.

Vilniaus televizijos bokštas yra Vilniuje, Karoliniškėse, ant šlaito prie Neries upės.

Valdo Kopūsto nuotr.

Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias pastatas Lietuvoje. Jo aukštis – 326,4 metro. Oficialaus puslapio duomenimis, pagal aukštį jis yra 8-as pastatas Europoje ir 26-as pasaulyje.

Telecentro archyvo nuotr.

Televizijos bokšto statybų pradžia. Įkalamas pirmasis kuoliukas.

Telecentro archyvo nuotr.

Nuotraukoje – televizijos bokšto architektas Vladimiras Obydovas. Inžinerinio korpuso autorius – K. Balėnas.

Telecentro archyvo nuotr.

Pirmas betono kubas į bokšto pamatus buvo supiltas 1974 m. gegužės 31 d.

Telecentro archyvo nuotr.

Bokšto pamatas – apskritimo formos 38 m skersmens, 11500 t masės, įgilintas 8,25 m su 1,5 m storio padu. Gelžbetoninės bokšto dalies skersmuo apačioje – 15 m, viršuje – 8 m.

Telecentro archyvo nuotr.

TV bokštas su pamatu sveria 25 tūkst. tonų, jo aukštis – 326,5 m, užstatymo aikštelė užima 3355 m² plotą.

Telecentro archyvo nuotr.

Televizijos bokštas kyla virš Karoliniškių daugiabučių stogų.

Irmanto Gelūno nuotr.

Televizijos bokštas Vilniaus panoramoje.

Telecentro archyvo nuotr.

Virš Karoliniškių daugiabučių kylantis televizijos bokštas. Statybų metu viršūnė buvo uždengiama laikinuoju stogu, kad viduje galėtų būti vykdomi darbai.

Telecentro archyvo nuotr.

Metalinė bokšto dalis suformuota iš didelio skersmens vamzdžių.

Telecentro archyvo nuotr.

 Įvairių mechanizmų užkėlimo į bokštą schema.

Telecentro archyvo nuotr.

Lifto šachtos montažas.

Telecentro archyvo nuotr.

Viršutinis statinys sveria 3500 t. Jo metalinis karkasas, sveriantis 100 t, buvo surinktas ant žemės ir per pusantros valandos pakeltas į 160 m aukštį.

Luko Balandžio nuotr.

„Paukščių tako“ kavinė iš paukščio skrydžio.

Telecentro archyvo nuotr.

„Paukščių tako“ konstrukcijos svėrė šimtą tonų ir buvo užkeltos lynais, prikabintais prie trijų tankų.

Telecentro archyvo nuotr.

Viršutinio statinio laikančioji dalis – gelžbetoninė taurė – susideda iš 16 elementų. Jie buvo išbetonuoti bokšto papėdėje specialiame stapelyje ir pakelti į projektinį aukštį. Viršutinio statinio sienos apšiltintos ir padengtos vario lakštais.

Telecentro archyvo nuotr.

Metalinis karkasas keliamas į viršų.

Telecentro archyvo nuotr.

Konstrukcija prikabinta ir privirinta prie bokšto liemens.

Telecentro archyvo nuotr.

Požeminės perėjos montavimo darbai.

Luko Balandžio nuotr.

Požeminė galerija. Jos statybai naudoti moduliai vėliau buvo naudojami statant požemines perėjas Vilniaus mieste.

Luko Balandžio nuotr.

Bokšto smaigalys iškilęs į 326 metrų aukštį.

Telecentro archyvo nuotr.

Televizijos bokšto statybos. Betono liejimo darbai.

Telecentro archyvo nuotr.

Liftų šachtos susideda iš dviejų sekcijų modulių.

Telecentro archyvo nuotr.

Aktas patvirtinantis televizijos bokšto veiklos pradžią.

Telecentro archyvo nuotr.

Vilniaus televizijos bokštas veikia nuo 1981 m. sausio 31 d. Jo atsiradimas buvo esminis lūžis TV ir radijo retransliacijoje.

Valdo Kopūsto nuotr.

Nijolė Kiburienė šiame name gyvena nuo 1973 m. Televizijos bokštas iš čia – lyg ranka pasiekiamas.

Luko Balandžio nuotr.

Kavinė „Paukščių takas“, esanti bokšte, yra įrengta 165 m aukštyje. Jei bokštas būtų daugiabutis pastatas, kavinė būtų 55-ajame jo aukšte.

Telecentro archyvo nuotr.

Taip atrodė restoranas „Paukščių takas“ 1981 metais.

Luko Balandžio nuotr.

165 m aukštyje įrengta kavinė „Paukščių takas“. Bokšto dalis, kurioje įrengta kavinė, yra sukama aplink savo ašį. Ji apsukama per ~ 45 min. Giedrą dieną per šį laiką galima apžvelgti visą Vilnių sėdint kavinėje prie stalo ir nejudant iš vietos.

Luko Balandžio nuotr.

Restorano „Paukščių takas“ įėjimas.

Telecentro archyvo nuotr.

Moteris darbuojasi lempinių siųstuvų patalpoje.

Luko Balandžio nuotr.

Siųstuvų salė.

Luko Balandžio nuotr.

FM siųstuvų blokas. Iš čia transliuojamos radijo stočių programos Vilniaus regionui.

Telecentro archyvo nuotr.

Lempinių  siųstuvų patalpa.

Luko Balandžio nuotr.

Siųstuvų salės erdvė.

Luko Balandžio nuotr.

Kai oro temperatūra 20 °C, bokšto aukštis – 326 m ir 47 cm. Šaltą žiemos dieną temperatūrai nukritus iki -20 °C, bokštas sumažėja apie 16 cm.

Vida press nuotr.

1991 m. sausio 13 d. sovietai tankais apsupo bokštą ir jį jėga užėmė, kad atimtų iš Lietuvos radijo ir televizijos transliavimo galimybę, o patys galėtų nekliudomai transliuoti sovietinę antilietuvišką propagandą. Tūkstančiai beginklių žmonių bandė tai sutrukdyti, keturiolika jų žuvo.

V. Kapočiaus / LCVA nuotr.

1991 m. sausio 13 d. sovietiniai tankai apsupo bokštą.

Luko Balandžio nuotr.

Igno Šimulionio žūties vieta. Vienintelis bokšto gynėjas žuvęs bokšto viduje.

Luko Balandžio nuotr.

14 bokšto gynėjų, žuvusių ginant televizijos bokštą. Tris bokšto gynėjus (Loretą Asanavičiūtę, Rolandą Jankauską ir Algimantą Petrą Kavoliuką) suvažinėjo tankai, kiti gynėjai mirė nuo įvairių šautinių sužeidimų. 9 žuvusieji yra palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, kiti – jų gimtuosiuose miestuose. Pusė žuvusiųjų buvo jaunesni nei 25 metų amžiaus.

Luko Balandžio nuotr.

Loreta Asanavičiūtė – vienintelė moteris žuvusi gindama televizijos bokštą. Žūties vietą žymi baltas obeliskas.

Luko Balandžio nuotr.

Konferencijų salė, kur per Sausio 13-osios įvykius 222 dienas buvo įrengta bokštą užėmusių kariškių „kazarma“.

Luko Balandžio nuotr.

Automatų šūvių žymės, likusios po Sausio 13-osios naktį vykusio šturmo.

Luko Balandžio nuotr.

Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto.

Bokšto papėdėje gynėjų atminimui stovi 2005 m. pastatytas paminklas. 1992 m. pirmajame TV bokšto aukšte buvo įrengta, o 2016 m. atnaujinta ekspozicija Sausio 13-osios aukoms atminti.

1999 m. vasario 15 d. Vilniaus TV bokšte buvo pakelta tautodailininkės Birutės Janavičienės nuausta 326 m ilgio ir 3,5 cm pločio tautinė juosta.

 

Luko Balandžio nuotr.

Vilniaus televizijos bokštas per metus pritraukia apie 120 tūkst. lankytojų.

Luko Balandžio nuotr.

Zodiako ženklų paveikslai matomi atėjus per požeminę galeriją.

Luko Balandžio nuotr.

Televizijos bokšto kopija. Panevėžio specialiųjų poreikių mokyklos auklėtinių dovana.

Luko Balandžio nuotr.

Pirmo aukšto fojė.

Luko Balandžio nuotr.

Liftų aikštelė, kurioje veikia aukščiausi ir greičiausi liftai Lietuvoje. Į 165 metrų aukštį liftas užkyla per 45 sekundes.

Luko Balandžio nuotr.

Anksčiau čia perėdavo pelėsakaliai, dabar šios angos uždengtos grotomis.

Luko Balandžio nuotr.

Uždengtas grotuotas langas iš vidaus.

Luko Balandžio nuotr.

Siunčiamų į eterį televizijos programų stebėjimo centras.

Luko Balandžio nuotr.

 Siunčiamų į eterį programų stebėjimas vyksta visą parą.

Luko Balandžio nuotr.

Siųstuvų salės signalų sudėjimo tiltai.

Luko Balandžio nuotr.

FM siųstuvų blokas. Iš čia transliuojamos radijo stočių programos Vilniaus regionui.

Luko Balandžio nuotr.

FM siųstuvo nugarėlė.

Luko Balandžio nuotr.

Viršutinės dalies forma primena Gedimino pilį. Architektas Vladimiras Obydnovas sugalvojo Gedimino pilies siluetą atkartoti televizijos bokšte.

Luko Balandžio nuotr.

Evakuacinė laiptinė. Laiptų plotis 70 cm.

Luko Balandžio nuotr.

 Liftų šachta ir evakuacinė laiptinė.

Luko Balandžio nuotr.

14-as bokšto aukštas.

Luko Balandžio nuotr.

Virš 170 metrų liftas nebekelia, tenka naudotis laiptais.

Luko Balandžio nuotr.

Vaizdas pro iliuminatorių.

Luko Balandžio nuotr.

Šioje patalpoje savo darbą pradėjo profesorės Liucijos Baškauskaitės vadovaujama televizija „TELE3“.

Luko Balandžio nuotr.

Vieta, kur susijungia betoninė ir metalinė bokšto dalys.

Luko Balandžio nuotr.

Čia galima patekti į bokšto išorę.

Luko Balandžio nuotr.

Ekskursijos metu žmonės privalo dėvėti šalmus.

Luko Balandžio nuotr.

Perspėjimas lankytojams.

Luko Balandžio nuotr.

Vaizdas, kurį mato aukštalipiai iš savo darbo vietos.

Luko Balandžio nuotr.

Neveikiančios antenos gaubtas, nukentėjęs nuo krentančių ledo.

Luko Balandžio nuotr.

2003 metų rugpjūčio mėnesį Vilniaus televizijos bokšte įrengtas pirmasis Baltijos šalyse eksperimentinis skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvas.

Bandymai truko kelerius metus, o pirmosios nuolatinės skaitmeninės antžeminės transliacijos prasidėjo 2006 metų birželio 30 dieną.

 

Luko Balandžio nuotr.

2012 m. spalio 29 d. visoje Lietuvoje buvo išjungtas analoginis antžeminės televizijos signalas. Šalies TV eteryje liko tik skaitmeniniai signalai.

Luko Balandžio nuotr.

2008 m. pradėtas diegti mobilusis 4G internetas. 

Luko Balandžio nuotr.

Bokšto anteninė įranga.

Luko Balandžio nuotr.

Bokšto apžiūros ir įrangos talpinimo aikštelės.

Luko Balandžio nuotr.

Anga grindyse 160 metrų aukštyje.

Luko Balandžio nuotr.

Bokšto laiptinė.

Luko Balandžio nuotr.

Ventiliacinės patalpos po restoranu „Paukščių takas“.

Luko Balandžio nuotr.

Restorano besisukančios aikštelės įtempimo lynas.

Luko Balandžio nuotr.

Ventiliacinės patalpos po restoranu „Paukščių takas“.

Luko Balandžio nuotr.

Ventiliacinės patalpos.

Luko Balandžio nuotr.

Bokšto metalines konstrukcijas reguliariai tikrina ekspertai. Paėmus mėginį, vieta būna užvirinama.

Luko Balandžio nuotr.

Ventiliacinės patalpos, esančios po siųstuvų sale.

Luko Balandžio nuotr.

Erdvios ventiliacinės patalpos.

Luko Balandžio nuotr.

 18-as bokšto aukštas.

Luko Balandžio nuotr.

Bokštas kas metrą susiaurėja po vieną centimetrą. Vaizdas 18 aukšto lifto aikštelėje.

Luko Balandžio nuotr.

Evakuacinėje slėptuvėje sudėtos vandens atsargos, apklotai.

Luko Balandžio nuotr.

Fiksuoto ryšio telefonas evakuacinėje patalpoje.

Irmanto Gelūno nuotr.

Nuo 2000 iki 2013 m. imtinai ant šio bokšto būdavo įžiebiama viena didžiausių pasaulyje kalėdinių eglių, padaryta iš elektrinių girliandų. Per 2014 m. Kalėdas bokštas buvo papuoštas lazerinėmis instaliacijomis, tačiau efektas nebuvo toks, kokio buvo tikimasi. Nuo to laiko bokštas nebepuošiamas.

organizatorių nuotr.

2006 m. rugpjūčio 19 d., pirmąją Pasaulio vyrų krepšinio čempionato Japonijoje dieną, TV bokštas virto didžiausiu šviečiančiu krepšio lanku. Lanko skersmuo buvo 34,7 m, tinklelio ilgis – 40 m. Tam buvo panaudota 2560 m šviečiančių laidų.

Josvydo Elinsko nuotr.

Didžiausia vėliava Lietuvoje. Vėliavos matmenys – 18x30 m, bendras plotas 540 kv. metrų.

 

Luko Balandžio nuotr.

Vilniaus televizijos bokšto rekonstrukcijos koncepcijos architektūrinio konkurso nugalėtojai.

Architektūros studija „Plazma“

Projekte – planuojamo rekonstruoti Televizijos bokšto vizija.

Luko Balandžio nuotr.

Kapitalinio remonto TV bokštas neturėjo nuo pat tada, kai atvėrė duris. Šiuo metu planuojama Vilniaus televizijos bokšto rekonstrukcija. Jos metu ketinama pertvarkyti pastato viršutinę dalį, pirmą aukštą, pastatyti naują požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti parką.

Luko Balandžio nuotr.

Bendra investicijų suma turėtų siekti 12 mln. eurų. Kada prasidės rekonstrukcija, dar neaišku. Kol kas tęsiamos investuotojų paieškos.