Fotopasakojimas. Koncertų ir sporto rūmai: buvęs Vilniaus simbolis merdi ir laukia prisikėlimo

Portalas 15min pristato fotopasakojimą apie kadaise Vilniaus simboliu  laikytus dabar merdėjančius Koncertų ir sporto rūmus
 

Vilnius, Šnipiškės, 1950 m. Nuotraukoje nėra net užuominos apie būsimuosius Koncertų ir sporto rūmus, statybos prasidėjo tik po 15 metų.

Po II pasaulinio karo dabartinėje Sporto rūmų teritorijoje stovėję pastatai buvo sugriauti, čia prasidėjo sporto komplekso statybos. Pirmiausia iškilo stadionas ir baseinas, o 1965–1971 m. pastatyti ir patys Koncertų ir sporto rūmai.

„Statyba ir architektūra“, V., 1968 m. sausis. (VAA. Architektūros muziejaus dokumentų kolekcija. ATD 1223-1237).

Būsimi Koncertų ir sporto rūmai Vilniuje.

Rūmus projektavo Eduardas Chlomauskas bei jo kolegos, o neįprastą laivo pavidalo stogo laikančiąją konstrukciją sukūrė Henrikas Vytautas Karvelis.

Žurnale „Švyturys“ 1968 m. birželio numeryje publikuota trumpa žinutė „Kyla sostinės sporto rūmai dešiniajame Neries krante.“

Įdomu, kad Sporto rūmai visų pirma buvo statyti kaip tarptautinio lygio ledo ritulio aikštė – būtent jos plotas padiktavo tiek salės, tiek ir viso pastato gabaritus.

E.Kiškio/LCVA nuotr.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų statyba 1967 m.

Vilnius, Koncertų ir sporto rūmai, 1979 m. B.Jelin nuotr.
Luko Balandžio nuotr.

 Sporto rūmai pastatyti ant labai senų Šnipiškių žydų kapinių

Luko Balandžio nuotr.

Senosios žydų kapinės veikė nuo XVI a., uždarytos XVIII a., o sovietmečiu sunaikintos. Paskutiniai paminklai nugriauti 1955 m.

Luko Balandžio nuotr.

Sporto rūmų stogas turi neįprastą bangos ar laivo formą.

Rūmai pasižymėjo unikalia vantine stogo konstrukcija, vienintele tokia Lietuvoje. Inžineriniu ir funkciniu požiūriu ne mažiau svarbus buvo universalus salės pobūdis – pastatas iš sporto varžybų salės lengvai galėjo tapti susirinkimų ar koncertų sale.

Luko Balandžio nuotr.

Sporto rūmų stogo ketera.

Luko Balandžio nuotr.

Vitrininiai langai susilieja su pastato stogo banga.

Luko Balandžio nuotr.

Sporto rūmų „laivas“. Žvilgsnis iš šono

Alfredo Pliadžio nuotr.

TSRS krepšinio čempionato aukščiausiosios lygos turo rungtynės Vilniaus sporto rūmuose. Žaidžia Maskvos „CSKA“ ir Vilniaus „Statyba“. 1982 03 14

Luko Balandžio nuotr.

Rūmų scena: anksčiau koncertavo muzikantai, dabar dailina grafitininkai.

Didelį vaidmenį rūmai suvaidino išsilaisvinimo iš SSRS laikotarpiu. 1988 m. juose įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. 1991 m. sausio 14–16 d. visuomenė čia atsisveikino su laisvės kovotojais, žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto.

LCVA nuotr.

1988 m. spalio 22–23 d. Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose vyko Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.

Zino Kazėno-Zikos nuotr.

Atsisveikinimas su Sausio 13-osios aukomis – žuvusiaisiais prie televizijos bokšto.

Nepriklausomybės metais iš pradžių rūmai gyvavo gana sėkmingai. Juose vyko įvairių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatai. Buvo rengiami ir koncertai – rūmų sienas drebino ne tik Lietuvos grupės, tokios kaip „Antis“, bet ir pasaulinės legendos – „Deep Purple“ ar Bonnie Tyler.

Luko Balandžio nuotr.

Laiptai į pagrindinę salę, kuriuos trypė tūkstančiai žmonių.

Didelis smūgis rūmams buvo 2004 m. atidaryta Vilniaus „Siemens“ arena – daug renginių iš karto persikėlė ten. Tais pačiais 2004-aisiais rūmus bei aplinkinę teritoriją per savo valdomas bendroves įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG).

ŪBIG planai buvo išties grandioziniai. Pagal juos stadiono ir Sporto rūmų teritorija turėjo būti pertvarkyta į daugiafunkcės paskirties statinių kompleksą. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, įvykdžius šį planą, būtų buvę nugriauti.

Tačiau bet kokiems rūmų griovimo planams 2006 m. rugpjūtį buvo padėtas taškas: Vilniaus koncertų ir sporto rūmai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos buvo įtraukti į kultūros vertybių registrą.

Luko Balandžio nuotr.

Pagrindinė salė ir jos kėdės

Luko Balandžio nuotr.

Koridoriuose – tamsu ir tuščia.

Rūmuose renginiai vyko vis rečiau. 2009 m. Vilniaus koncertų ir sporto rūmus ugniagesiai po patikrinimo uždraudė eksploatuoti kaip neatitinkančius priešgaisrinės saugos reikalavimų.

2013 m. ŪBIG bankrutavus, rūmai buvo įkeisti Šiaulių bankui.

2013 m. lapkritį rūmai, nepaisant gaisrininkų perspėjimų, trumpam atgijo: čia įvyko koncertas. Tada „Anties“ lyderis Algirdas Kaušpėdas kalbas, kad rūmai yra nesaugūs, vadino išpūstu burbulu.

Luko Balandžio nuotr.

„Vilnius City Opera“ žiūrovams atvėrė daugiau nei dešimtmetį apleistų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų duris – čia surengtas „VCO ROCK“ renginys, kuriame pasirodė žymiausios Lietuvos operos ir roko žvaigždės. 2013 m. lapkričio 10 d.

Luko Balandžio nuotr.

Kavinėje raudona vis dar šviečia.

Luko Balandžio nuotr.

Projektas „VCO ROCK“ apleistuose Vilniaus sporto rūmuose subūrė Lietuvos operos ir roko atlikėjus bei muzikai neabejingus žiūrovus. 2013 m. lapkričio 10 d.

Luko Balandžio nuotr.
Pagrindinė salė kiauromis lubomis – tai liudija telkšančios balos.
BMW nuotr.

VCO ROCK renginio akimirka.

2015 m. valstybė už 5,6 mln. eurų išpirko rūmus iš ŪBIG bankroto administratoriaus.

2016 m. paskelbtas rūmų rekonstrukcijos konkursas. Tačiau 2017 m., įtarus neskaidrumu organizuojant konkursą, derybos su konkursą laimėjusia bendrove buvo nutrauktos.

Dabar planuojama, kad rūmų rekonstrukcija, po kurių jie taps Konferencijų ir kongresų centru, bus vykdoma valstybės biudžeto lėšomis ir kainuos iki 29 mln. eurų.

Luko Balandžio nuotr.

  Sporto rūmų „laivas“. Žvilgsnis iš kito šono

Luko Balandžio nuotr.

Kažkada čia sėdėjo budėtojas, saugojęs tarnybinį įėjimą.

Luko Balandžio nuotr.

Laiptai į Sporto rūmų pagrindinę salę

Luko Balandžio nuotr.

Tarnybinių patalpų siauri koridoriai

Luko Balandžio nuotr.

 Vėjai nešvilpauja – languose stiklus pakeitė kartonas.

Luko Balandžio nuotr.

Grafitininkai nevengia palikti savo „autografus“.

Luko Balandžio nuotr.

Sporto rūmų koridorius dabar be lubų ir stiklo duryse

Luko Balandžio nuotr.

Evakuacijos planas yra svarbus, net jei pastas ir apleistas.

Luko Balandžio nuotr.

Rūbinėje numeriukų nebeliko.

Luko Balandžio nuotr.

Renginiai nevyksta, bet dekoracijos išliko.

Luko Balandžio nuotr.

Kai kur atrodo, kad renginys baigėsi tik vakar vėlų vakarą.

Luko Balandžio nuotr.

Aukštyn kylančios žiūrovų eilės

Luko Balandžio nuotr.

Sraigtiniai laiptai vedantys į VIP ložes. Siauri, nes čia galėjo papulti tik išrinktieji, o jų – visada nedaug.

Luko Balandžio nuotr.
Laiptai į VIP ložę.
Luko Balandžio nuotr.

VIP ložė. Čia patekdavo tik išrinktieji.

Luko Balandžio nuotr.

Vaizdas į pagrindinę salę iš VIP ložės.

Luko Balandžio nuotr.

 „Ežeras“ Sporto rūmuose – kiauras stogas duoda apie save žinoti.

Luko Balandžio nuotr.

Su vaizdu į Gedimino pilies bokštą.

Luko Balandžio nuotr.

 Sporto rūmų „laivas“. Žvilgsnis iš kitapus upės.

Luko Balandžio nuotr.
 Išėjus iš „Žalgirio“ stadiono pasitikdavo toks galinis Sporto rūmų fasadas.
Luko Balandžio nuotr.

Grafičiais apipaišytas langas rūbinėje.

Luko Balandžio nuotr.

Stiklo šukės prie laiptų į pagrindinę salę.

Luko Balandžio nuotr.

Rūbinėje langas išdužo ir stiklą pakeitė kartonas.

Luko Balandžio nuotr.

Pagrindinio įėjimo stiklines duris papuošė grafitininkų „mozaikos“.

Luko Balandžio nuotr.

Plytelių nuolaužos pirmojo aukšto fojė

Luko Balandžio nuotr.

Sporto rūmų kavinė ir apvalios jos kėdės.

Luko Balandžio nuotr.

Dabar įeinančius į Sporto rūmus pasitinka tokia rūbinė.

Luko Balandžio nuotr.

 Kavinės gamybinės patalpos.

Luko Balandžio nuotr.

Sporto rūmų erdvės. Pirmojo aukšto fojė.

Luko Balandžio nuotr.

Sporto rūmų erdvės. Koridorius

Luko Balandžio nuotr.

Kriauklė Sporto rūmų kavinėje anapus baro.

Luko Balandžio nuotr.

Kažkada čia vaišinta šampanu... Sporto rūmų kavinė.

Luko Balandžio nuotr.

Tarnybinės patalpos prie kavinės.

Luko Balandžio nuotr.

Kavinės gamybinės patalpos.

Luko Balandžio nuotr.

Kavinės stalai ir apvaliosios kėdės.

Luko Balandžio nuotr.

 Sporto rūmų erdvės. Išliko net užuolaidos.

Luko Balandžio nuotr.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – pastatas sostinės centre.
Luko Balandžio nuotr.

Bilietų kasa prie įėjimo.

Luko Balandžio nuotr.

Įėjimas į kavinę.

Luko Balandžio nuotr.

Sporto rūmų langus išpaišė grafitininkai.

Luko Balandžio nuotr.

Net veidrodžiai virto „vitražais“.

Luko Balandžio nuotr.
 Pagrindinė Koncertų ir sporto salė.

Dabar planuojama, kad rūmų rekonstrukcija, po kurių jie taps Konferencijų ir kongresų centru, bus vykdoma valstybės biudžeto lėšomis ir kainuos iki 29 mln. eurų.

Rekonstrukcijos darbus žadama pradėti 2020 m., o rekonstruoti rūmai duris atverti turėtų 2021 m.

Šiuo metu Vilniaus koncertų ir sporto rūmus valdo Turto bankas, kuris rūpinasi projekto rekonstrukcija. Atnaujinus pastatą, jis bus grąžintas į Vilniaus kultūrinį gyvenimą.

Turto banko nuotr.
Priešprojektinė Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vizualizacija. Architektas Sigitas Kuncevičius.
Turto banko nuotr.
Priešprojektinė Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vizualizacija. Architektas Sigitas Kuncevičius.