Diana Paklonskaitė „Gėlės kaip šunys“

Trečiasis Dianos Paklonskaitės eilėraščių rinkinys „Gėlės kaip šunys“. Tarp poetės knygų ilgoki laiko tarpai. Štai rinkinys „Gilaus mėlynumo“ pasirodė 2006 metais, o antrasis, „Lakštingalų Airijoj nėr“, tik po aštuonerių metų (2014). Tai rodo, kad autorė ne tik kantri, bet ir itin reikli savo kūrybai – ilgokai tikrina, juvelyriškai šlifuoja kiekvieną naują eilėraštį, tada tik ryžtasi jį spausdinti. Rinkinys „Gėlės kaip šunys“ parašytas verlibru, jį sudaro trys skyriai – „Sliekų satsangas“, „Va šitaip, iš lėto“ ir „Šokantys šermukšniai“. Švelnūs, neperspausti benamio, benamystės motyvai, pokalbiai su plunksnos broliais, atminties blyksniai, savotiškas Lietuvos susigrąžinimas, gėrėjimasis tėviške, grįžus iš emigracijos Dubline, – viskas pavirsta grakščiu poetiniu mezginiu.