Marija Dejanovič „Duonos ir arklio etika“

Į lietuvių kalbą išversta antroji autorės poezijos knyga „Duonos ir arklio etika“, kurios pasaulis formuojasi tarp mito, sapno ir šiurpaus kasdienybės tikroviškumo. Eilėraščiuose pasitelkiami magiškosios realybės elementai, simboliai ir ritualai, iš kurių poetė audžia moteriškos patirties, kūno, kalbos bei gamtos santykio vizijas. Knygos erdvė apgyvendinta ragana, arkliais, vaikais ir augalais – šie įvaizdžiai nuolat transformuojasi, jungdami gyvąją ir negyvąją materiją, kasdienybės fragmentus ir kolektyvinės pasąmonės archetipus. 

„Duonos ir arklio etika“ pasižymi metaforiškumu, cikliška struktūra ir sakmių ritmu, o poetės kalba, kupina pasikartojimų ir variacijų, primena užkalbėjimą. Tai poezija, kurioje intymumas persipina su sakralumu, o trapus žmogaus gyvenimo laikinumas – su kosminiu laiko tėkmės pojūčiu.