Matsas Traatas Haralos gyvenimai“

Šį kūrinį sudaro penki šimtai trylika trumpų pasakojimų – įsivaizduojamo kaimo mirusiųjų autoepitafijos. Paprastų žmonių likimai ir nedideli gyvenimai, sugulę į epitafijas, drauge atskleidžia platų paveikslą – Estijos kaimo raidą istorijos lūžių metais, tautos patirtis ir net visos XX a. Europos lemtį. 

Pasak kritikų, Haralos gyvenimų žanras yra poezijos ir poetinės prozos lydinys. Autorius kukliomis priemonėmis sukūrė reljefiškus charakterius, kiekvienam jų kaimo bendruomenėje skirta tam tikra vieta. Savo istoriją dėsto vis kiti asmenys, jų poringės skiriasi savita pasaulėvoka ir kalbėjimo būdu, todėl yra ypač įtraukios ir įtaigios. Jos prašyte prašosi būti perskaitytos, suprastos ir išgyventos.