- Gimei ir augai Cagliario mieste Italijoje, bet nuo 2006-ųjų gyveni Japonijoje. Banalus klausimas, bet kodėl dizaineris iš dizaino šalies nusprendė persikelti į Japoniją.
- Man tikrai patinka keliauti kiek konkrečiu laiku ar susiklosčius aplinkybėms tai įmanoma daryti – sulaukęs aštuoniolikos iš savo gimtojo miesto persikėliau į Milaną, 2006 metais iš Italijos persikrausčiau gyventi į Japoniją, o kitų metų pavasarį vėl kelsiu sparnus – šįkart iš Kyoto į Honkongą.
„Paprastai siekiu gaminiams suteikti keletą spalvinių akcentų ar kokią subtilią detalę – tai greičiausiai itališkos dizaino mokyklos įtaka“
Tai nereiškia, kad aš nuo kažko bėgu, man tiesiog patinka keliauti, atrasti naujas vietas, susipažinti su naujomis kultūromis, susitikti su žmonėmis, kurie yra kitokie nei aš. Vaikystėje mane stipriai įtakojo japonų kultūra ir dizainas, jų paprastumo grožis ir minimalistinis požiūris. Tai irgi lėmė apsisprendimą persikelti į Japoniją, be to, man buvo įdomu šioje aplinkoje artimiau susipažinti su skirtingais požiūriais ir naujai interpretuoti savąjį itališko dizaino supratimą. Beveik penkerius metus praleidau Fukuoka, vėliau – Tokijuje, Osakoje ir Kyoto. Dabar vėl norisi permainų, ir sekanti mano stotelė – Hong Kongas Kinijoje.
- Kokie penki žodžiai apibūdintų tavo dizaino filosofiją?
- Didžiulį dėmesį skiriu stipriai ir išgrynintai koncepcijai, tuo pačiu stengiuosi išlaikyti paprastą ir minimalistinį dizainą. Paprastai siekiu gaminiams suteikti keletą spalvinių akcentų ar kokią subtilią detalę – tai greičiausiai itališkos dizaino mokyklos įtaka. O tie penki raktiniai žodžiai būtų šie:
Pirmas – tai paprastumas. Idėja ar koncepcija turi būti paprasta. Produktas turi perteikti vieną pagrindinę idėją ir aiškią funkciją ar ypatybę, ne daugiau. Antras – aiškumas. Gaminio forma, spalvos, linijos ar detalės turi būti aiškios. Taip pat nereikia pamiršti aiškaus ir maksimaliai supaprastinto produkto gamybos proceso. Trečias – tai pusiausvyra. Pusiausvyra tarp proporcijų ir medžiagų. Paprastai pusiausvyros paieškoms skiriu labai daug laiko. Ketvirtas – akcentas ar skiriamasis bruožas. Tai mažas pliusas, kuriuo pasižymi mano dizainas, ir gaminiui suteikia išskirtinumo. Paskutinis raktinis žodis būtų – rinka. Visi mano produktai skirti serijinei gamybai ir masiniam pardavimui. Džiaugiuosi, kad nesu dizaineris-menininkas, galbūt todėl ir susilaukiau ne tokios jau ir mažos sėkmės.
- Tavo sritis – kasdieniam gyvenimui skirtų technologinių prietaisų ir jiems skirtų aksesuarų kūrimas. Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo solidus, prototipinis, ilgaamžis dizainas. Ar sutiktumėt su tokia nuomone? Kodėl?
- Jei klausdamas apie solidų, prototipinį ar ilgaamžį dizainą turėjai galvoje baldus ar kitas tradicinio dizaino sritis, taip, aš nesu būtent toks dizaineris. Mane labiau žavi technologijos ir kasdieniai daiktai nei interjeras ar dekoravimas. Tačiau aš užsiimu naujų prototipų kūrimu. Kita vertus, į kasdienių daiktų kūrimą (net jei tai būtų ausinės ar išmaniųjų telefonų priedai) aš žiūriu nemažiau rimtai ir filosofiškai nei kurdamas „rimtus“ dizaino produktus. Mėgstu iššūkius, ir patikėkit manimi, tai pati konkurencingiausia rinka per pastaruosius dešimt metų. Esu įsitikinęs, kad sukurti gražią kėdę ar įdomiai atrodančią lentyną yra gerokai paprasčiau. Technologinių prietaisų ir jiems skirtų aksesuarų rinkoje nėra kada atsikvėpti ir tik ji nusprendžia, ar tavo kurti produktai yra sėkmingi.
„Iš esmės tendencijos man atrodo gana paviršutiniškas dalykas“
- Ką manai apie tendencijas? Ar jos svarbios kasdienių technologinių prietaisų ir jiems skirtų aksesuarų rinkoje?
- Manau, kad šiems prietaisams patys svarbiausi dalykai yra funkcionalumas ir patogumas. Man nelabai rūpi tendencijos, bet žinoma, jos vienaip ar kitaip daro įtaką mano pasirinkimą kasdieniame gyvenime. Tendencijos labiau susijusios su estetikos dalykais, drabužių mada. Bet iš esmės tendencijos man atrodo gana paviršutiniškas dalykas.
- Gal vis dėlto išskirtum kelias kasdienių technologinių prietaisų rinkos tendencijas?
- Šioje rinkoje egzistuoja dviejų krypčių tendencijos – estetinės ir technologinės. Neskirsiu daug dėmesio pirmai krypčiai, visi žino, ką turėjau galvoje. Čia svarbiausia spalvos ir tekstūros. Antroji kryptis, susijusi su technologijomis. 2012 metais galima išskirti kelias svarbiausias technologines tendencijas. Pirma – plonesni, bet tvirtesni prietaisai, nuo išmaniųjų telefonų iki elektroninių skaityklių ir nešiojamų kompiuterių.
Tobulėjant technologijoms ar gamyboms procesams, viskas plonėja, taip pat ir prietaisams skirti aksesuarai bei priedai. Išmaniojo telefono dėklas, kurį sukūriau kompanijai „ACME Europe“ būtent toks. Jo storis – vos 0,7 mm, jis praktiškai besvoris, bet tuo pačiu – labai tvirtas. Dar viena tendencija... išmanieji telefonai. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti banalu ir savaime suprantama, kad 2012 metais išmanieji telefonai elektronikos prietaisų rinkoje tik didina savo įtaką. Labai greitai ar jau rinkoje pasirodė „iPhone 5“, “Galaxy S III”. Bet svarbiausia, kad žmonės pirmiausia vis daugiau tikisi iš išmaniųjų telefonų ir tik vėliau iš planšečių ar nešiojamų kompiuterių. Išmanieji telefonai atspindi charakteringiausius šios rinkos pokyčius.
- Kas šioje rinkoje svarbiau – kurti ar sekti tendencijomis?
- Manau, kad reikia sekti tendencijomis ne aklai, bet siekiant perprasti jas ir ateityje kurti naujas.
- Tu taip pat bendradarbiavai su kelias drabužių mados namais. Kokius produktus kūrei, kaip ši sritis susijusi su kasdienio vartojimo technologiniais prietaisais?
- Iš tikrųjų nėra jokio ryšio tarp drabužių mados ir kasdienių technologinių prietaisų. Keli Italijos ir Japonijos mados namai pasiūlė bendradarbiauti kuriant naujas medžiagas ir audinius. Žaidžiau su kontrastais, tarp seno ir naujo, klasikinio ir šiuolaikinio ir t.t. Visuomet stengiuosi sukurti ką nors naujo, kažką, kas atrodo šiuolaikiškai, tačiau žinoma. Nauja, bet tuo pačiu – ir puikiai atpažįstama.
- Šiuo metu bendradarbiauji ir su „Acme Europe“. Kaip pradėjote?
Rinka yra perpildyta nepatogiais, kičiniais ir akį rėžiančiais išmaniųjų telefonų priedais.
- Viskas susiklostė kaip klasikinėje meilės istorijoje – mes turėjome bendrą pažįstamą – tai dėklas „Logic“. Per šį produktą užmezgiau kontaktus su daugeliu JAV ir Europos kompanijų. Viena iš jų buvo „Acme Europe“. Pradėjome bendradarbiauti nuo vieno projekto prieš keletą mėnesių, o dabar jau ruošiame pristatyti naują išmaniųjų telefonų aksesuarų kolekciją.
- Kokius išmaniųjų telefonų aksesuarus kuri šiai kompanijai, kaip trumpai juos apibūdintum?
- Pirmasis mūsų bendras projektas – apsauginis dėklas „iPhone 4S” modeliui. Tai pats ploniausias dėklas pasaulyje, jo storis vos 0,7 mm. Jis labai lengvas, o dizainas – paprastas. Tai tarsi nematoma tvirta plėvelė, kuri apsaugos išmanųjį telefoną, o tuo pačiu pabrėš originalų „Apple“ dizainą. Beveik nematomas, atsparus smūgiams, ypač plonas ir apsaugantis nuo įbrėžimų. Rinka yra perpildyta nepatogiais, kičiniais ir akį rėžiančiais išmaniųjų telefonų priedais. Su „Acme Europe“ mes pirmenybę teikėme idėjos paprastumui ir išgrynintam dizainui. Manome, kad tai teisingas kelias.
- Dėkui už pokalbį.
