Daugelis nė nesuvokia, kiek daug internetas žino apie juos ir kiek įtakos tai gali turėtų jų ateičiai bei perspektyvoms. Įsivaizduokite, kad tokį patį vardą ir pavardę, kaip jūsų, turintis asmuo turėjo nemalonumų su teisėsauga ir bent kartą apie jį buvo parašyta naujienų portaluose. Dabar pagalvokite, kaip turėtų pasikeisti darbdavio mina, kai jums bandant įsidarbinti įmonėje, šis sugalvos jūsų pavardės paieškoti internete.
Tačiau jūsų profesinei ateičiai įtakos gali turėti ir kiti dalykai.
Kad sužinotumėte, ką internetas žino apie jus, pirmiausia įveskite savo vardą ir pavardę į „Google“ (tikslesnius rezultatus gausite įvedę žodžius kabutėse, pvz., „vardenis pavardenis“).
Neapsiribokite vien rezultatais iš pirmojo puslapio – nukeliaukite bent iki penktojo, mat kartais rezultatas iš penktojo puslapio vos per dieną gali pakilti ir iki pirmojo, tad geriau šiek tiek apsidrausti.
Vien jūsų naršyklė gali apie jus papasakoti daugiau nei norėtumėte. Joje kaupiami visi naršymo įpročiai. Tą patį daro ir tokie interneto gigantai kaip „Google“ ar „Facebook“
Taip pat neapsiribokite vien „Google“. „Bing“ ar kurioje kitoje paieškos sistemoje rezultatai ir suindeksuoti puslapiai gali gerokai skirtis. Juk nesinorėtų pro akis praleisti informacijos, kuri gali jus sukompromituoti.
Kaip pakeisti neigiamą informaciją
Visame pasaulyje internetu naudojasi apie pustrečio milijardo žmonių, Lietuvoje internetu naudojasi per 70 proc. gyventojų. Taigi labai tikėtina, kad internete galite rasti bent vienas bendravardį. Kaip jau minėjome kriminaliniame pavyzdyje, toks bendravardis gali turėti neigiamos įtakos jūsų reputacijai. Tad ką daryti, jei aptikote paieškos rezultatų, kurie jums nepatinka?
Yra du būdai: arba galite bandyti juos pakeisti teigiamais atsiliepimais apie save, arba bandykite juos pašalinti.
Norėdami neigiamus atsiliepimus apie jūsų bendravardį paieškos sistemose nustumti kuo giliau, savo pavardę turėsite minėti kuo daugiau aukštai reitinguojamų svetainių. Užsiregistruokite tokiuose tinklalapiuose, kaip „Facebook“, „Twitter“, „LinkedIn“ ir kituose socialiniuose tinkluose. Šie puslapiai dažniausiai paieškos sistemose reitinguojami pirmose vietose, tad neigiami rezultatai greičiausiai bus nustumti į apačią ar net į gilesnį puslapį.
Pašalinti nepatinkančius paieškos rezultatus gerokai sunkiau, o kartais net visai neįmanoma. Galite bandyti susisiekti su tinklalapių, kuriuose radote neigiamos informacijos, savininkais ir bandyti susitarti, kad ji būtų pašalinta, tačiau net ir tokiu atveju administratorius neprivalės to daryti, jei faktai apie jūsų bendravardį nebus iš piršto laužti. Kraštutiniu atveju galima rašyti pačiam „Google“, kad iš paieškos sistemos būtų pašalinta jums netinkanti informacija.
Kodėl internetas tiek daug apie mane žino?
Vien jūsų naršyklė gali apie jus papasakoti daugiau, nei norėtumėte. Joje kaupiami visi naršymo įpročiai. Tą patį daro ir tokie interneto gigantai kaip „Google“ ar „Facebook“ – apie kiekvieną savo naudotoją jie turi sukaupę tonas informacijos. Jie žino, kur būdami jūs prisijungiate prie tinklalapių, ko ieškote, su kuo bendraujate ir kuo domitės. Nors viešos informacijos pateikiama vos maža dalelytė, tačiau šių kompanijų serveriuose guli visa jūsų gyvenimo istorija.
Bent nedidelę dalį informacijos apie jus, kurią saugo „Google“, galite pamatyti pasinaudoję „Google Dashboard“ bei „Activity Report“ įrankiais. Pirmasis sukonspektuos visą informaciją, kurią apie jus ras įvairiausiuose „Google“ tarnybose, o antrasis parodys paskutinio laikotarpio jūsų veiksmus „Google“ servisuose.
Sustabdyti duomenų kaupimą gali būti sudėtinga. Žinoma, visada galima bandyti iki kraštutinumų susireguliuoti privatumo nustatymus įvairiuose tinklalapiuose. Šį procesą supaprastinti padės „PrivacyFix“ naršyklės plėtinys. Pasinaudodami juo galėsite matyti, kokio viešumo lygio yra jūsų profiliai skirtinguose tinklalapiuose, taip pat galėsite tą lygį koreguoti.
Kaip ateityje apsisaugoti, kad jūsų asmeninė informacija neatsidurtų internete? Nebesinaudokite internetu. Tai vienintelė išeitis, jei norite jaustis visiškai saugus.
Tačiau jei tiesiog norite, kad internete nebūtų publikuojama neigiama informacija, pats jos neplatinkite. Prieš ką nors publikuodami socialiniuose tinkluose gerai pagalvokite, ar tai neturės neigiamos įtakos. Sveikas protas – geriausia apsauga.
Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Google+“ ir „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!
