Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

3 Žemių dydžio Jupiterio Raudonoji dėmė nyksta – ji traukiasi vis sparčiau

Raudonoji Jupiterio dėmė
NASA nuotr. / Raudonoji Jupiterio dėmė
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Bene įspūdingiausias didžiausios Saulės sistemos planetos atributas – jau 450 metų Jupiterio paviršiuje matoma Raudonoji dėmė sparčiai traukiasi, ir šie procesai vis labiau įsibėgėja, skelbia NASA tyrėjai. Apie tai byloja naujausios kosminio teleskopo „Hubble“ fotografijos informuoja „Space.com“.

Didžioji Raudonoji dėmė yra kolosalaus dydžio audra, kurios skersmuo XIX a. stebėtojų vertinimu siekė apie 41 tūkst. km. Tokio dydžio erdvėje laisvai tilptų 3 Žemės.

Ši audra yra didžiausia Saulės sistemoje, išsiskiria tamsiu granato raudoniu, o dėmės pakraščiai apjuosti blyškiai gelsvos oranžinės ir baltos spalvos juostomis. NASA astronomų teigimu, gigantiškame audros sūkuryje siautėja daugiau kaip 0,5 tūkst. km/val. greičiu ūžiantys vėjai.

NASA astronomų teigimu, gigantiškame audros sūkuryje siautėja daugiau kaip 0,5 tūkst. km/val. greičiu ūžiantys vėjai.

Kai 1979 ir 1980 m. pro Jupiterį praskriejo zondai „Voyager“, Raudonosios dėmės skersmuo siekė apie 23 000 kilometrų. Naujausiose „Hubble“ fotografijose matyti, kad Didžioji dėmė susitraukusi tik iki 16 496 kilometrų. Kitaip tariant, dabar ji beveik triskart mažesnė nei XIX a., ir joje dabar tilptų tik viena Žemė. Be to, dėmė darosi vis apskritesnė. Tyrėjų skaičiavimu, Raudonosios dėmės skersmuo kasmet sumažėja maždaug 1 tūkst. km.

Kodėl traukiasi nuožmioji Jupiterio puošmena, mokslininkai konkrečiai paaiškinti dar negali.

„Panašu, kad tam tikros įtakos gali turėti į didįjį sūkurį įsiliejantys mažesni audrų verpetai“, – samprotauja NASA Godardo kosminių skrydžių centro astronomė Amy Simon. 

Ji su kolegomis planuoja tolesnius dėmės stebėjimus, o pagal gautus duomenis mėgins išsiaiškinti, kas darosi Jupiterio atmosferoje ir kas sekina trauktis pradėjusio milžiniškojo uragano energiją.

Ypač spartų Raudonosios dėmės traukimąsi astronomai-mėgėjai stebi nuo 2012 m. – dėmė kasmet susitraukia 900-1000 km ir iš ovalo virsta skrituliu.

„Naujausi stebėjimai byloja, kad į didįjį verpetą įsirėžia gerokai mažesni audros sūkuriai, – pridūrė A. Simon. – Suformulavome hipotezę, kad galbūt kaip tik jie ir kalti dėl vis spartėjančių Raudonosios dėmės traukimosi procesų.“

Technologijos.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT