Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Armėnijos astronomai stebėjo itin ryškų raudonosios nykštukės žybsnį

Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne šviečianti, dvinarės žvaigždžių sistemos „Gliese 412“ raudonoji nykštukė ją stebėti pasirinkusiems Armėnijos astronomams surengė netikėtą spektaklį – jos ryškis per 2,5 minutės išaugo net 15 kartų. Biurakano observatorijos (Armėnija) astrofizikai šį atradimą aprašė žurnale „Astrophysics“.
Menininko pavaizduota planeta „GJ1214b“, besisukanti aplink raudonąją nykštukę, nutolusią nuo Žemės per 40 šviesmečių
Menininko pavaizduota planeta „GJ1214b“, besisukanti aplink raudonąją nykštukę, nutolusią nuo Žemės per 40 šviesmečių / NASA/ESA (D. Aguilar) iliustr.

Apie 15,6 šviesmečio nuo Žemės nutolusios žvaigždės ryškis staiga šoktelėjo praėjusių metų gegužę vykdyto jos stebėjimo metu. Įdomu tai, kad 15 kartų didesnis žvaigždės ryškumas buvo trumpalaikis – po nedidelio laikotarpio žvaigždė grįžo į pradinę savo būseną.

Mokslininkai vienoje iš dvinarę sistemą „Gliese 412“ sudarančių žvaigždžių užfiksavo galingą žybsnį. Per 160 sekundžių regimojo žvaigždės paviršiaus temperatūra išaugo nuo 2,5 tūkst. iki 15-17,5 tūkst. laipsnių pagal Celsijų. Palyginimui, Saulės paviršiaus temperatūra siekia apie 5,5 tūkst. laipsnių pagal Celsijų. Panašaus pobūdžio žybsniai žvaigždėje įvyksta po keletą kartų per metus, tačiau paprastai jie būna kur kas silpnesni.

„Fotometriniai ir spektrometriniai žybsinčių žvaigždžių stebėjimai svarbūs todėl, kad teikia mums informaciją apie jų būklę ir fizikinius procesus, o tokia informacija būtina tikslinant žvaigždžių formavimosi ir evoliucijos teorijas. Ypač reikšmingi dvinarių sistemų žybsnių stebėjimai – taip mes galime išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp žybsnių dažnumo ir žvaigždžių tarpusavio išsidėstymo orbitoje. Šis klausimas iki šiol tebėra atviras“, – aiškina Santjago de Kompostelos universiteto (Ispanija) astrofizikos profesorius Vachtangas Tamzianas.

Daugelis žybsniais besisvaidančių žvaigždžių – raudonosios nykštukės. Tai labai ilgaamžės ir itin dažnos Paukščių Tako žvaigždės. Jos šviečia blausiai, tad astronomai turi galimybę stebėti tik tas, kurios nuo Žemės nutolusios ne daugiau kaip per kelias dešimtis šviesmečių.

Žybsnių metu šių nedidelių žvaigždžių ryškis gali padidėti net daugiau kaip 100 kartų per kelias minutes. Po žybsnio žvaigždė visados sugrįžta į ankstesnį būvį. Tam pakanka kelių dešimčių minučių.

Tokių žybsnių priežastys kol kas nėra aiškios. Žinoma tik tiek, kad jie įvyksta vadinamųjų „trumpųjų sujungimų“ metu – persipynus magnetinio lauko jėgos linijoms. Per tokį įvykį žvaigždėje atpalaiduojami didžiuliai kiekiai energijos. Kai kurie duomenys byloja, kad raudonųjų nykštukių žybsniai analogiški Saulėje vykstantiems žybsniams, tačiau svarių įrodymų tokiai teorijai dar trūksta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Užsisakykite 15min naujienlaiškius