Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Astrofizikai atrado dvi švinines žvaigždes

Planetos
Fotolia nuotr. / Kosmosas
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Europos astrofizikai Skulptoriaus ir Hidros žvaigždynuose atrado dvi neįprastas žvaigždes-nykštukes, kurių sudėtyje neįtikėtinai daug švino. Atradimas pristatytas žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.

Šios švininės žvaigždės priskiriamos žydrųjų subnykštukių klasei. Atradimas byloja, kad tokie šviesuliai susidaro, kai savo išorinius sluoksnius nusimeta raudonosios supermilžinės.

Žydrosios subnykštukės priskiriamos itin neįprastų žvaigždžių kategorijai. Tokių žvaigždžių savybės mokslininkus intriguoja jau seniai. Jų sudėtyje yra daug helio ir neįprastai daug sunkiųjų elementų – jie šviesulio gelmėse išsidėstę sluoksniais. Kol kas mokslininkai neturi vieningos teorijos, aiškinančios, kaip formuojasi tokios žvaigždės ir kaip susidaro sluoksninė jų struktūra.

Keistąsias žvaigždes pastebėjo britų astronomai, vadovaujami Naslimo Neelamkodano iš Armos miesto observatorijos. Tyrėjai darbavosi ESA priklausančiu teleskopu VLT. Šviesuliai yra santykinai netoli Žemės: Skulptoriaus žvaigždyno žydrąją subnykštukę, pavadinimu „HE 2359-2844“, nuo Saulės sistemos skiria 800 šviesmečių, o Hidros žvaigždyno subnykštukė „HE 1256-2738“ yra už tūkstančio šviesmečių.

Tyrinėdami žvaigždžių savybes, mokslininkai jų spektruose pastebėjo neįprastas linijas, kokių nebuvo jokiose kitose žinomose šio tipo žvaigždėse. Astronomų žodžiais tariant, šios linijos susidarė todėl, kad žvaigždžių atmosferose esama sunkiųjų elementų – švino, anglies ir cirkonio.

Anglies ir cirkonio subnykštukėse rasta ir anksčiau, o štai švinas tapo netikėtu atradimu. Maža to, jo koncentracija žvaigždžių atmosferoje maždaug 10 tūkst. kartų viršija Saulėje esančio švino kiekį. Straipsnio autoriai juokauja, kad tokių žvaigždžių atmosferose gali plaukioti „švininiai debesys“.

Tyrėjų įsitikinimu, šie duomenys leidžia manyti, kad dalis subnykštukių susiformuoja ne susiliejant dviem baltosioms nykštukėms, o raudonosioms supermilžinėms nusimetus išorinius sluoksnius. Toks scenarijus paaiškintų didelius sunkiųjų elementų kiekius žydrųjų subnykštukių atmosferose.

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT