Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Astronomai atrado naują iki šiol nepastebėtų supernovų tipą

Astronomai atrado naują lig šiol nepastebėtų supernovų tipą – Iax
Christine Pulliam (CfA) iliustr / Astronomai atrado naują lig šiol nepastebėtų supernovų tipą – Iax
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Harvardo-Smitsono astrofizikos centro astronomai paskelbė atradę 25 naujo tipo supernovas. Jos yra tokios blankios, kad jas pastebėti tapo įmanoma tik dabar, darbuojantis moderniausiais teleskopais. „O jei tokių yra netoli Saulės?“ – retoriškai klausia Universetoday.com.

Iki šiol astronomijos pasaulyje buvo žinomi du supernovų tipai. Geriausiai žinomas – didžiulės, 10–100 kartų už Saulę masyvesnės žvaigždės sprogimas. Kito tipo (dar vadinamas Ia tipu) supernovos įsižiebia tada, kai dvinarėje žvaigždėje ant susitraukusios baltosios nykštukės nusileidžia kompanionės žvaigždės medžiaga. Bėgant laikui tos medžiagos į baltąją nykštukę nukrenta tiek, kad pakyla jos branduolio temperatūra ir prasideda anglies atomų branduolinės reakcijos. Jos visiškai suardo baltąją nykštukę, o tokio proceso pasekmė – kolosalios galios žvaigždės sprogimas.

O dabar astronomai žino ir trečią supernovų tipą, kurį pavadino Iax tipu. Tiesa, šios supernovos yra nepalyginamai blausesnės už Ia supernovas. „Iš esmės jas galima vadinti ir mini-supernovomis, – sako tyrimui vadovavęs Harvardo-Smitsono astrofizikos centro tyrėjas Ryanas Foley. – Vaizdžiai galima sakyti, kad tai – silpniausi supernovų vados šuniukai.“

Nors už nuožmiąsias savo seseris šios supernovos yra net šimtą kartų blausesnės, Iax tipo supernovų gali būti tris kartus daugiau nei Ia supernovų. Įdomu ir tai, kad tyrėjai mini-supernovų nerado elipsinėse galaktikose, kuriose gausu senesnių žvaigždžių. Tai leidžia manyti, kad Iax tipo supernovos įsižiebia jaunose žvaigždžių sistemose.

R. Foley su kolegomis identifikavo 25 Iax tipo supernovas. Jos įsižiebia dvinarėse žvaigždžių sistemose, kurios sudarytos iš baltosios nykštukės ir ją lydinčios žvaigždės, kurioje visas vandenilis jau sudegintas ir gausu tik helio.

Pranešime spaudai tyrėjų kolektyvas neslepia dar tiksliai nežiną, kas išprovokuoja Iax tipo supernovų įsižiebimą. Vienas iš galimų paaiškinimų – užsiliepsnoja žvaigždės-kompanionės helis. Smūginė banga bloškiasi į baltąją nykštukę, ją suardo ir sukelia supernovos sprogimą. Kitas variantas – baltoji nykštukė dėl iš kompanionės pritraukto helio sluoksnio galimai užsiliepsnoja pirma.

„Šiaip ar taip, aiškėja, kad daugeliu atvejų baltoji nykštukė išgyvena sprogimą kiek kitaip nei Ia tipo supernovos, kur baltoji nykštukė sunaikinama visiškai, – aiškina R. Foley. – Toji nykštukė lieka kaip reikiant sužalota, tačiau visgi lieka ir gali sulaukti kitos dienos.“

Supernovų sprogimų metu išskiriama tiek daug energijos, kad jos savo šviesumu trumpam nustelbia ištisų galaktikų šviesą. Sprogus supernovai, ypatingai karštoje terpėje natūraliai susintetinami sunkesniųjų cheminių elementų (pvz., aukso, švino, nikelio, cinko, vario) atomai. Supernovų sprogimai savotiškai „patręšia“ tarpžvaigždinę erdvę sunkesnėmis medžiagomis, iš kurių vėliau galit formuotis naujos žvaigždės ir planetinės sistemos.

„Iax tipo supernovos nėra retos, jos paprasčiausiai blyškios, – reziumuoja R. Foley. – Žmonės supernovas stebi jau daugiau kaip tūkstantį metų. Per visą tą laiką šio tipo supernovos slėpėsi šešėlyje.“

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT