„Nebe pirmos jaunystės žvaigždžių telkiniai visiškai nepanašūs į vietas, kur gimė Saulė ir kiti planetų palydą turintys šviesuliai, – pareiškė Harvardo-Smitsono centro astrofizikas Sorenas Meibomas. – Mes gana ilgai negalėjome rasti juose planetų, todėl manėme, kad tankiuose spiečiuose planetos formuotis ir evoliucionuoti paprasčiausiai negali.“
S.Meibomas su kolegomis išanalizavo „Kepler“ duomenis, kurie buvo sukaupti stebint 377 žvaigždes. Padrikajame Gulbės žvaigždyno žvaigždžių spiečiuje „NGC 6811“, kurį nuo Žemės skiria 3 tūkst. šviesmečių, tyrėjai atrado dvi periodiškai priblėstančias žvaigždes.
Mokslininkai ištyrė šviesio pokyčius ir priėjo išvadą, kad šviesuliai priblėsdavo dėl to, kad pro juos praslinkdavo santykinai nedidelės planetos „Kepler 66b“ ir „Kepler 67b“. Jų skersmuo už Žemės skersmenį didesnis vos 2,8–2,9 karto. Planetologų skaičiavimais, šias egzoplanetas galima priskirti minineptūnų klasei – dujiniai milžinai su gana dideliu uoliniu branduoliu, kurį gaubia skystų angliavandenilių ar vandens okeanai. Todėl jų masė santykinai maža – už Žemę jie sunkesni vos apie 20 kartų.
„Kepler 66b“ ir „Kepler 67b“ atradimas liudija, kad egzoplanetų gali būti ir tankiuose žvaigždžių spiečiuose. Kol kas neaišku, kaip per milijardus žvaigždžių spiečiaus metų minineptūnai galėjo atlaikyti supernovų sprogimų serijas arba suartėjimus su kitais šviesuliais. Atsakymų į šiuos klausimus S.Meibomas su kolegomis planuoja ieškoti atlikdami naujus stebėjimus.
