Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 31d. 21:48

Astronomai pastebėjo mažiausiai palytėtą kometą, atskriejusią iš už Saulės sistemos ribų

Galaktika
123RF.com nuotr. / Galaktika

Neseniai stebėta tarpžvaigždinė kometa yra „mažiausiai palytėtas“ žinomas kosminis objektas, atskriejęs iš už Saulės sistemos ribų, sakoma antradienį paskelbtose dviejose studijose apie šio dangaus kūno unikalius ypatumus.

Astronomai nepalytėtomis laiko kometas, kurios niekada nebuvo pakankamai priartėjusios prieš kurios nors žvaigždės, kad dėl didelės kaitros jų struktūra pasikeistų.

Kometa 2I/Borisov 2019 metais buvo atrasta Ukrainos astrofiziko Henadijaus Borysovo Kryme veikiančioje observatorijoje MARGO. Ji yra tik antras iki šiol pastebėtas į Saulės sistemą atskriejęs tarpžvaigždinės erdvės kūnas.

Pirmuoju tapo asteroidas Oumuamua, kurio pavadinimas havajiečių kalba apytikriai reiškia „Žvalgas“. Jis glumino mokslininkus savomis beprecedentėmis ypatybėmis.

Abiejų objektų trajektorijos neapsiriboja Saulės sistema, todėl tikėtina, kad jie per tarpžvaigždinę erdvę atskriejo iš kitų žvaigždžių sistemų.

Žurnale „Nature Communications“ paskelbtame straipsnyje tarptautinė komanda pažymėjo, kad 2I/Borisov koma – kometos branduolį gaubianti išretėjusių dujų ir dulkių skraistė – šviesą poliarizuoja labiau negu įprastų kometų.

Tai laikoma įrodymu, kad ši kometa tikriausiai niekada nebuvo priskriejusi arti savo sistemos žvaigždės, prie kurios susiformavo, kol buvo išsviesta į tarpžvaigždinę kelionę.

Žvaigždės skleidžiamas karštis gali išgarinti kometos ledą, atpalaiduodamas jame esančias dulkių daleles.

Lengvesnės dalelės nuskrieja tolyn, sudarydamos kometos uodegą, o sunkesnės kaupiasi jos paviršiuje, formuodamos luobą.

Stebėdami kometos uodegą mokslininkai gali nustatyti, kiek objektas iki šiol buvo paveiktas didelės kaitros.

Merilando universiteto Astronomijos katedroje dirbanti studijos bendraautorė Liudmila Kolokolova paaiškino, kad išvados apie 2I/Borisov būklę buvo padarytos stebint kometos komą.

„Kadangi stebėjome labai homogenišką komą, be jokių čiurkšlių ar kitų ypatumų požymių, keliame prielaidą, kad ši kometa luobo neturi“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.

„Taigi, tai išties nepalytėtas objektas, nedaug paveiktas spinduliuotės ir krūvį turinčių dalelių“, – aiškino mokslininkė.

Tyrėjai sakė, kad panašiomis šviesos poliarizacijos ypatybėmis pasižymėjo tik viena kita iki šiol tirta kometa – 1995 metais astronomų mėgėjų atrasta Halio-Boppo kometa.

„Itin maža tikimybė“

Antrajame straipsnyje, paskelbtame žurnale „Nature Astronomy“, analizuojamos 2I/Borisov komos dulkės. Mokslininkai padarė išvadą, kad kometą gaubia „žvirgždo“ dalelių debesis.

Ši kompaktiška gana stambių dalelių aureolė gali būti nulemta kometos susiformavimo ypatumų, „galbūt dėl planetų milžinių gravitacijos trikdžių, panašiai kaip mūsų Saulės sistemoje“, sakė pagrindinis straipsnio autorė Bin Yang, Europos Pietų observatorijos astronomė.

Pasak jos, esama požymių, kad 2I/Borisov pagal sudėtį „gana panaši į kokią nors Saulės sistemos kometą“.

Tikėtina, kad didžiulėse kosmoso platybėse esama daugiau objektų, panašių į du, iki šiol pastebėtus Saulės sistemoje, pridūrė ji

„Galvojame, kad aplink kitas žvaigždes esama daug asteroidų ir kometų“, – AFP sakė Bin Yang.

„Deja, kadangi mus ir kitas žvaigždes skiria didžiulis atstumas, tikimybė rasti šių klajojančių objektų – itin maža“, – pabrėžė ji.

Net ir didžiausiais kometų paieškoms skirtais teleskopais mokslininkai gali tikėtis atrasti tik po vieną tokį objektą per metus, prognozavo mokslininkė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Temos: 2 Kosmosas Kometa

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT