Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Astronomai Saulės sistemoje rado naują nykštukinę planetą

Iliustracija, kurioje palyginti nykštukinių planetų (Plutonas, Cerera), asteroidų (Matilda, Lutecija, Vesta), Kalifornijos valstijos ir Mėnulio dydžiai.
NASA iliustr. / Iliustracija, kurioje palyginti nykštukinių planetų (Plutonas, Cerera), asteroidų (Matilda, Lutecija, Vesta), Kalifornijos valstijos ir Mėnulio dydžiai.
Šaltinis: 15min
1
A A

Mičigano universiteto (JAV) mokslininkai surado dar vieną Plutono kaimyną. Jo skersmuo yra apie 530 km, atstumas iki Saulės – apie 13,7 mlrd. kilometrų. Aplink savo orbitą planeta apsisuka per 1100 metų, rašo npr.org.

Bet įdomiausia, ką galima papasakoti apie naują objektą, kol kas pavadintą tik 2014 UZ224 kodu, yra tai, kaip astronomams pavyko jį aptikti.

Grupei, kuri aptiko naują nykštukinę planetą, Mičigano universiteto mokslininkas Davidas Gerdesas. Jis pats save vadina „vėlai subrendusiu astronomu“ – mokslinę karjerą astronomas pradėjo dalelių fizikos srityje.

Jis JAV Energetikos departamentui padėjo sukurti specialią kamerą, pavadintą Tamsiosios energijos kamera. Šiuo aparatu numatyta sudarinėti tolimų galaktikų žemėlapį.

Prieš keletą metų vasarą pas šį mokslininką stažavosi keli doktorantai. Jis nusprendė studentams užduoti projektą: paprašė iš Visatos galaktikų žemėlapio atskirti objektus, kurie iš tikrųjų priklauso mūsų galaktikai.

Bet kaip galaktikų žemėlapyje galima rasti Saulės sistemos objektų? Tiesą sakant, nesudėtingai – tereikia ieškoti to, kas juda. „Mūsų Saulės sistemos objektai, pažvelgus į juos vieną kartą ir kiek vėliau antrą kartą, atsiduria kitoje dangaus vietoje“, – aiškina mokslininkas.

Tolimos žvaigždės ir galaktikos yra tokios tolimos, kad jos atrodo beveik idealiai stacionarios. Tačiau planeta ar asteroidas, žvelgiant į dangų skirtingomis naktimis, atrodys kaip taškas, kuris žvaigždžių fone juda.

Kelias naktis iš eilės lyginant, kurie dangaus taškai stovi, o kurie juda, galima apskaičiuoti ir objektų orbitą aplink Saulę.

Tik kad D. Gerdeso galaktikų žemėlapis nebuvo sudarinėjamas kiekvieną naktį.

„Dažniausiai per naktį gauname vieno stebėjimo duomenis. Po dviejų savaičių dar vieno stebėjimo, po penkių dienų – dar vieno, o kito stebėjimo duomenys gaunami dar po keturių mėnesių. Todėl judančių objektų paieška tampa kur kas sudėtingesne“, – aiškina astronomas.

Tačiau, nepaisant rimto iššūkio, buvo sukurta programinė įranga, kuri sugebėjo susidoroti su užduotimi.

D. Gerdeso ir kolegų atrasta nykštukinė planeta nėra vienintelė tolima nykštukinė planeta, aptikta pastaraisiais metais. Pastarąjį dešimtmetį astronomai aptiko ir Sedną, ir Eridę, ir Makemake. Be to, pasikeitus planetos nusakymo kriterijams iš įprastinių planetų į nykštukines planetas buvo „pažemintas“ ir Plutonas.

Beje, visai įmanoma, kad bus astronomų, kurie ginčysis, kad D. Gerdeso aptiktas objektas yra per mažas, kad pretenduotų net ir į nykštukinės planetos vardą, bet bent jau kol kas toks klasifikavimas bus taikomas.

Ir nors šis atradimas yra ganėtinai įdomus, ypač jei jus domina nykštukinės planetos, kažkur Saulės sistemos pakraštyje, mokslininkų, manymu, klajoja tikras astronominis „aukso puodas“ – planeta, kuri yra net 10 kartų masyvesnė už Žemę.

Anksčiau šiais metais publikuotas mokslinis tyrimas aprašė šio neatrasto, bet jau „Devintąja planeta“ pakrikštyto dangaus kūno orbitą. Nuo to laiko astronomai vis žvalgosi į tą vietą, kur pagal orbitos duomenis turėtų būti Devintoji planeta, tačiau nieko įžiūrėti nesugeba.

D. Gerdesas tikina, kad jo sukurtos kameros užfiksuotuose vaizduose vienas iš taškų tikra gali būti ir toji mistinė neaptikta planeta.

„Mane labai jaudina mūsų galimybė tą planetą atrasti. Labiausiai norėčiau, kad atradimo autoriais taptų mano komanda, tačiau, be abejo, džiaugčiausi, jeigu ją atrastų ir kiti mokslininkai – juk tai būtų pats didžiausias astronominis atradimas per mūsų gyvenimą“, – sakė mokslininkas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Plutonas
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT