Meteoritai į Žemę nukrenta pakankamai dažnai, tačiau dauguma jų būna kur kas mažesni. Be to, įvykis Rusijoje sulaukė didžiulio atgarsio, mat nemenkas asteroidas įlėkė į atmosferą ir sprogo netoli apgyvendintų vietovių.
 |
| „Tyrėjų naktis“ nuotr./Astronomas Algirdas Kazlauskas |
„Tai, kad jis nukrito gyvenamojoje vietoje, buvo vienas iš įvykio išskirtinumų. Tarkime, jei meteoritas nukrenta kažkur virš vandenyno, tai niekas jo nemato ir negirdi. O Žemė dar pakankamai tuščia (neapgyvendinta – aut. past.). Bet tokio masto įvykiai nėra labai dažni. Šiaip per metus ant žemės nukrinta keli šimtai tonų medžiagos. Ir bent kartą per metus aukštai atmosferoje pastebimas toks ryškus žybsnis“, – 15min.lt teigė A. Kazlauskas.
Anot jo, anksčiau tokie didesnių meteoritų smūgiai būdavo painiojami su sprogdinimais. Vėliau astronomai išsiaiškino, kad viršutiniuose atmosferos sluoksniuose sprogsta didesni asteroidai.
A. Kazlauskas pridūrė, kad Čeliabinsko meteoritas su penktadienio vakarą pro Žemę pralėksiančiu asteroidu „2012 DA14“ nė negali lygintis: „Artėjantis link Žemės asteroidas yra žymiai didesnis. Ir padarinių mastai atitinkamai skirtųsi. Jei toks asteroidas patektų į atmosferą, mokslininkai vertina, kad tai būtų 2,5 megatonos TNT sprogimo analogas. Kelis šimtus kartų stipresnis už Hirošimos atominę bombą.“
Bent kelių dešimčių metrų skersmens asteroidai gali būti pastebimi iš anksto. O mažesnių yra dešimtys tūkstančių ir juos visus suregistruoti būtų labai nelengva užduotis.
Toks įvykis būtų panašus į Tunguskos incidentą – paslaptingą sprogimą Sibire, Akmenuotosios Tunguskos upės baseine 1908 metų birželio 30 dieną.
Manoma, kad tąkart apie 30 metrų (kitais duomenimis – iki 50 metrų) skersmens asteroidas sprogo įskriejęs į Žemės atmosferą ir išguldė medžius 2,1 tūkst. kvadratinių kilometrų plote. Kritimo vietoje nebuvo rasta nė vieno meteorito gabalo, tik meteoritinių dulkių. Veikiausiai dėl staigaus stabdymo įkaitęs asteroidas sprogo 8 km aukštyje ir išsisklaidė atmosferoje.
„Panašaus masto įvykis ir grėstų, jei „2012 DA14“ pataikytų. Laimei, šis praskries pro šalį, tad dėl to galime būti ramūs“, – patikino A. Kazlauskas.
Kokio dydžio ir sandaros dangaus kūnas nukrito Čeliabinske, kol kas negalima spręsti. Tai paaiškės tik ištyrus ant Žemės nukritusias meteorito atplaišas.
Deja, nuo panašių įvykių nesame apsaugotas niekas. Mat tokių asteroidų, kurių įstrižainė tėra keli metrai, astronomai neturi galimybių stebėti.
„Tarkime, „2012 DA14“ astronomai pastebėjo prieš metus. Taigi maždaug tokie, bent kelių dešimčių metrų skersmens, asteroidai gali būti pastebimi iš anksto. O mažesnių yra dešimtys tūkstančių ir juos visus suregistruoti būtų labai nelengva užduotis. Tačiau tikimasi, kad iki 2020 metų daugumos stambesnių, apie 50 metrų, asteroidų orbitą jau žinosime“, – teigė pašnekovas.
Mokslininkų teigimu, egzistuoja apie 30 proc. tikimybė, kad į Žemę per artimiausią šimtmetį atsitrenks Tunguskos meteorito dydžio kosminis luitas. Tikimybė, kad per tą patį laikotarpį smogs 140 metrų skersmens asteroidas, vertinama maždaug 1 proc. O kad į Žemę įsirėš 1 km ar didesnio skersmens monstras, egzistuoja apie 0,01 proc. tikimybė. Tiesa, pastarasis įvykis jau būtų ne katastrofiškas, o tiesiog pragaištingas ir galėtų sukelti masinį visos gyvybės išmirimą.
