Dabar populiaru
Publikuota: 2017 sausio 16d. 16:54

„Ateivių megastruktūros“ žvaigždė gali būti kosminė rajūnė

KIC 8462852
NASA/JPL-Caltech nuotr. / KIC 8462852

Žvaigždė, formaliai pavadinta KIC 8462852, mokslininkus stebino savo polinkiu sparčiai ir netvarkingai praradinėti savo ryškumą. Po 100 dienų trukusių stebėjimų „Kepler“ teleskopu pastebėta, kad žvaigždė buvo pritemusi dešimtis kartų, iš kurių vieną – net 22 procentais.

Tai – ne šiaip kosminis galvosūkis. Tai yra tiesiog nepaaiškinami stebėjimų rezultatai, rašo popsci.com.

Atmetus kitus, mažiau tikėtinus paaiškinimus, tokius, kaip tarpžvaigždinės dulkės, kai kurie astronomai iškėlė hipotezę, kad žvaigždės ryškumą keičia itin pažangi nežemiška civilizacija, galimai pastačiusi Dysono sferą, surenkančią žvaigždės energiją.

Dysono sferos sumanytojas – praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio fizikas Freemanas Dysonas – teigė, kad tokia super-struktūra hipotetiškai apsuptų žvaigždę ir surinktų didžiąją dalį jos skleidžiamos energijos, kuri vėliau būtų panaudojama elektromobiliams arba kosminiams laivams varyti.

Pirmadienį recenzuojamame žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ publikuotas naujas tyrimas kelia prielaidą, kad už KIC 8462852 pritemimus reikėtų kaltinti ne ateivius, kurie sugebėjo savo žvaigždę apgaubti energiją renkančiu kiautu, o planetos susidūrimą su savo žvaigžde. Toks susisdūrimas ne tik paaiškintų, dėl ko žvaigždės ryškumas taip keistai svyruoja, bet ir dėl ko žvaigždės ryškumas pastarąjį amžių po truputį mažėjo.

Anot Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) astronomo ir mokslinio darbo autoriaus Keno Sheno, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista, kad žvaigždė po itin intensyvaus reiškinio - susidūrimo su planeta - galėtų pritemti. Tačiau iš tiesų „po planetos prarijimo žvaigždė ilgainiui turi grįžti prie blyškesnės būsenos – prie stabilios pusiausvyros, buvusio iki susidūrimo“, - sakė mokslininkas.

Tuo tarpu pastaruoju metu stebėtus nereguliarius KIC 8462852 pritemimus galima būtų paaiškinti planetos nuolaužų sankaupomis, kurios suka ratus apie savo žvaigždę ir absorbuoja jos šviesą, todėl žiūrint iš Žems žvaigždė gali pasirodyti gerokai blyškesnė.

Yra tikimybė, kad uolėta, į Žemę panaši planeta buvo įstumta į savo žvaigždę. Kaip aiškina Kolumbijos universiteto (JAV) astrofizikas, tyrimo bendraautoris Brianas Metzgeris, žvaigždė galėjo suplėšyti per daug priartėjusios planetos mantiją ir palikti aplink save suktis karštą, chaotišką planetos branduolį – galbūt Mėnulio masės. Šio karšto burbulo skleidžiamas dujų ir dulkių debesis galėtų užstoti žvaigždės šviesą. O pati žvaigždė tuo tarpu pamažu siurbtų žvaigždės branduolio masę.

Arba, B.Metzgerio teigimu, gali būti, kad į žvaigždę buvo stumtelėta milžiniška, Jupiterio dydžio planeta, tokiu būdu praradusi savo palydovus, kurios KIC 8462852 sutrupino ir taip prisišiukšlino savo aplinkoje.

Bet kas gi galėtų planetas stumtelėti į tokią pavojingai artimą žvaigždei orbitą? Jeigu už kosminiais mastais santykinai nedidelio nuotolio – 1000 astronominių vienetų (1 AV – vidutinis atstumas tarp Saulės ir Žemės) KIC 8462852 turėtų maždaug pusės savo dydžio žvaigždę-kompanionę, „būtų įmanoma, kad lydinčioji žvaigždė kartkartėmis gravitaciškai spirtelėtų planetas, besisukančias apie pagrindinę žvaigždę“, - aiškina B.Metzgeris.

Žinoma, Dysono sferos hipotezė vis dar lieka viena iš įdomesnių ir labiau tikėtinų keistų žvaigždės pritemimų priežastis. Tačiau B.Metzgeris įsitikinęs, kad tai, kas vyksta prie KIC 8462852, nebūtinai yra didžiulė retenybė. „Kepler“ teleskopas, atkreipęs savo akis į KIC 8462852, apskritai išanalizavo tik apie 100 000 žvaigždžių labai jau nedideliame dangaus plotelyje – o tai yra tik lašas jūroje.

Jeigu būtų stebimos visos žvaigždės mūsų galaktikoje ar netgi už jos ribų, galbūt būtų aptikti dar milijonai žvaigždžių, ryjančių savo planetas ir dėl to šviečiančių tai ryškiau, tai blausiau.

Arba, anot B.Metzgerio, „tektų patikėti, kad mūsų kaimynystėje yra milijonai nežemiškų civilizacijų, konstruojančių Dysono sferas“.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT