Stebėjimų duomenimis, ši planeta yra tik maždaug 20 proc. didesnė už Žemę ir apie 80 proc. sunkesnė, o jos tankis yra maždaug 5,3 gramo kubiniame centimetre (Žemės – 5,5 gramo kubiniame centimetre).
Astronomai teigia, kad „Kepler 78b“ paviršių turėtų sudaryti daugiausia uolienos ir geležis (panašiai, kaip ir Žemės). Tačiau ši egzoplaneta skrieja ypatingai arti savosios žvaigždės – vos 1,5 mln. km atstumu arba šimtą kartų arčiau nei Žemė nuo Saulės. Metai šiame pasaulyje trunka vos 8,5 Žemės valandų.
Astronominiais terminais, žvaigždė turėtų labai greit pasiglemžti „Kepler 78b“
Manoma, kad tokiu atveju viena planetos pusė turėtų būti nuolat atsukta į žvaigždę – panašiai, kaip Mėnulis „prirakintas“ prie Žemės. Apskaičiuota, kad į žvaigždę atsisukusioje „Kepler 78b“ pusėje temperatūra turėtų siekti 2–2,8 tūkst. laipsnių pagal Celsijų. Žinoma, tokiame pragariškame karštyje gyvybė neturėtų egzistuoti.
„Manau, galima užtikrintai sakyti, kad šios egzoplanetos paviršius „dieninėje“ pusėje yra išsilydęs, – sako Masačiusetso technologijų instituto fizikos profesorius Joshas Winnas. – Bet lieka neaišku, ar „naktinė“ pusė taip pat yra tokia karšta.“
Neįtikėtinai artima egzoplanetos orbita yra tikras galvosūkis astronomams. Remiantis planetų formavimosi teorijomis, „Kepler 78b“ negalėjo susiformuoti taip arti žvaigždės, o ir migruoti į šią orbitą ji nebūtų spėjusi.
„Astronominiais terminais, žvaigždė turėtų labai greit pasiglemžti „Kepler 78b“, – sako vienas tyrimo autorių Dimitaras Sasselovas iš Harvardo-Smitsono astrofizikos centro. – Ji negalėjo susiformuoti šioje vietoje, nes planetos negali susiformuoti žvaigždėje. Taip pat ji negalėjo susiformuoti toliau ir migruoti į šią orbitą, nes ji būtų tiesiog nukritusi į žvaigždę. Ši planeta yra tikra mįslė.“
Egzoplanetos orbita ir dydis buvo nustatyti analizuojant nežymų žvaigždės ryškumo sumažėjimą vykstant jos tranzitui, o jos masę padėjo nustatyti pačios žvaigždės judėjimas.
