Australijos „SKA Pathfinder“ teleskopas, įrengtas atokioje Murchisono radijo astronomijos observatorijoje Vakarų Australijos dykumoje, sudarytas iš 36 antenų, kurių kiekvienos skersmuo siekia 12 metrų, praneša naujienų agentūra AFP.
140 mln. Australijos dolerių kainavęs įrenginys gali žvalgyti dangų daug greičiau nei bet kuris dabar veikiantis teleskopas. Jo antenos reaguoja į silpną iš Paukščių Tako sklindančią radiaciją, taigi gali aptikti tolimas galaktikas.
Šalies Mokslo ir pramonės tyrimų organizacijos ASKAP direktorius Brianas Boyle'as teigė, kad tyrinėdami radijo bangas astronomai gali sužinoti unikalių detalių apie kosmosą.
„Jos gali papasakoti apie dujas, iš kurių susiformavo žvaigždės ir apie egzotiškus objektus – pulsarus ir kvazarus, kurie praplečia mūsų žinias apie visatoje veikiančius fizikos dėsnius. Radijo astronomija leidžia mums pažvelgti į pačią visatos pradžią“, – kalbėjo jis.
Mokslo ministras Chrisas Evansas teigė, kad teleskopas – didžiulis Australijos žingsnis inovacijų srityje.
„Tai bus galingiausias pasaulyje radijo astronomijos teleskopas, savo pajėgumais smarkiai pralenkiantis visus kitus“, – ABC radijo stočiai sakė jis.
Šis teleskopas – Australijos indėlis į platesnį 2,5 mlrd. dolerių vertės SKA projektą, įgyvendinamą kartu su Pietų Afrikos Respublika ir Naująja Zelandija.
Projektas naudos daugybę antenų, išdėstytų nuošaliose vietovėse, kurios fiksuos kosminių reiškinių, neaptinkamų optiniais teleskopais, radijo signalus. Šis tinklas bus 50 kartų galingesnis nei dabartiniai radijo teleskopai. Jis tyrinės sprogstančias žvaigždes, juodąsias skyles, tamsiąją energiją.
Anot B. Boyle'o, ASKAP teleskopas bus naudojamas vykdant daugiau kaip 350 tyrimų, kuriuos atliks daugiau kaip 130 institucijų.
„Vienas iš projektų – atlikti visų vietinių galaktikų, esančių už kelių milijardų šviesmečių nuo mūsų, surašymą. Tai būtų pats tiksliausias aplink mus esančios masės žemėlapis, kuris suteiktų žinių apie tai, kaip formavosi Paukščių takas“, – teigė jis.
„Kito projekto tikslas – tyrinėti visatos magnetinius laukus ir nustatyti, ar kosminis magnetizmas suvaidino svarbų vaidmenį žvaigždžių ir galaktikų formavimesi“, – kalbėjo jis.
Nežemiškos gyvybės paieškos bus antraeilė užduotis.
„Tai beveik paraleliai kiekvienam atliekamam tyrimui vyksiantis darbas“, – žurnalistams sakė B. Boyle'as.
