Dabar populiaru
Publikuota: 2013 rugsėjo 25d. 19:09

Bilieto į Marsą siekiantis lietuvis Marijus Byčius: „Jei išvykčiau, grįžti nebebūtų prasmės“

Dalyvauti Marso kolonizavimo programoje „Mars One“ siekiantis lietuvis Marijus Byčius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Dalyvauti Marso kolonizavimo programoje „Mars One“ siekiantis lietuvis Marijus Byčius

Organizacija „Mars One“ po dešimtmečio į Marsą planuoja nuskraidinti pirmuosius žmones, kurie kaimyninėje planetoje įkurs koloniją ir liks ten gyventi. Bilieto į vieną pusę siekia ir mažiausiai penki lietuviai, o vienas jų, 24-erių Marijus Byčius, teigia su nekantrumu laukiantis, kada bus paskelbti pirmi laimingieji. Dėl tokios galimybės jis nedvejodamas atsisveikintų su žmona ir visais artimaisiais.

Užsiregistruoti vienos pusės skrydžiui į Marsą buvo galima iki rugpjūčio pabaigos. „Mars One“ skelbia sulaukę per 200 tūkst. kandidatų tapti pirmaisiais tarpplanetiniais astronautais, o pirmus atrinktuosius žada paskelbti spalį. Jei dar nebus pakeitę nuomonės, jie dalyvaus pasiruošimo programoje ir bus ruošiami 2023 m. planuojamam skrydžiui.

„Šiais laikais Žemėje jau viskas atrasta – Kolumbo laikai praėjo ir tokių galimybių nebėra. Mėnulyje jau nusileidome, turi būti kažkoks kitas žingsnis ir šis atrodo visai logiškas. Išgirdus apie šį projektą labai juo susidomėjau, nusprendžiau, kad norėčiau jame dalyvauti“, – sako M.Byčius.

Norisi gyvenime padaryti kažką, kas būtų įsimintina, kažką nestandartiško, – sako M.Byčius.

Dar neprasidėjus registracijai vyras kreipėsi į projekto organizatorius klausdamas, kada bus galima pateikti savo kandidatūrą, ir buvo vienas pirmųjų, užpildžiusių paraišką. „Nesvarsčiau nė akimirkos: žinojau, kad reikia bandyti“, – sako jis.

Pati kelionė būsimiems jos dalyviams nekainuos – tik registruojantis reikėjo susimokėti simbolinį mokestį. Iš kitos pusės, dėl šios avantiūros teks atsisakyti visko: grąžinti Marso kolonistų į Žemę neplanuojama.

Ar nebūtų skaudu Žemėje palikti visus draugus, artimuosius, žmoną, vaikus? „Žmona ir artimieji, aišku, apie tai žino. Vaikų dar neturime, bet misija planuojama po 10 metų, tad visko gali būti. Ko gero, tai ir buvo sunkiausia apsisprendimo dalis, bet tas vidinis noras, jei jau yra galimybė – verta pabandyti. Tikrai norėčiau, tikrai galėčiau atiduoti viską tam tikslui, jei praeičiau toliau. Tokios progos nesinorėjo praleisti. Gyvenime stengiuosi visas progas išnaudoti“, – entuziastingai šnekėjo M.Byčius.

Tikimybė menka

Dalyvauti Marso kolonizavimo programoje „Mars One“ siekiantis lietuvis Marijus Byčius
Dalyvauti Marso kolonizavimo programoje „Mars One“ siekiantis lietuvis Marijus Byčius

Į dangų Marijus žvalgėsi nuo vaikystės – visada norėjo pakilti aukštyn, tolyn nuo žemės. Visgi darbui pasirinko informacinių technologijų sritį, o skrydžius nusprendė pasilikti kaip hobį. „Jei nepakliūsiu čia, tikrai nesustosiu ir bent lėktuvu skraidysiu. Lėktuvai visada buvo kaip žemesnis laiptelis, kuris yra lengviau pasiekiamas. Stengiuosi svajoti „arčiau realybės“, kad svajonės būtų pasiekiamos. Bet kai tik pamačiau šią galimybę, pagalvojau: „Oho, pasirodo ir taip įmanoma! Kodėl gi ne?“ – sakė pašnekovas.

Tas „įmanoma“ turi išlygą – iš bemaž 200 tūkst. kandidatų pirmiausia bus atrinkti vos 24 kandidatai šešiems skrydžiams į Marsą, taigi konkurencija išties didelė. Pirmieji keturi Marso kolonistai turėtų išskristi 2023-iaisiais, o vėliau kas dvejus metus numatoma į kaimyninę planetą siųsti reikalingiausių atsargų ir po dar keturis astronautus.

Tiesa, vėliau tokių bebaimių paieškos gali būti pratęstos, mat jei bent vienas iš keturių komandos narių negalės skristi (apsigalvos, smarkiai susirgs ir pan.), visa grupė bus atšaukta, o jos vietą užims nauji kandidatai.

Artimieji nenustebo

Sužinoję, kad Marijus siekia gauti bilietą į Marsą, jo artimieji smarkiai nenustebo. Ramiai reagavo ir žmona, su kuria tik praėjusį savaitgalį atšventė pirmąsias vestuvių metines. „Su žmona apsitariau iškart. Natūralu, susižavėjimo didelio nebuvo. Bet vėlgi ji mane supranta. Iš artimųjų nepamenu nei vieno, kad būtų labai stipriai nustebę. Tik niekas nesupranta, kokio velnio? Klausinėja, kaip čia viską mesiu, visus paliksiu... Tačiau kiekvienas turime tai, kas mums yra natūralu, suprantama; ir tai, kas atrodo baisu ar neįmanoma. Yra žmonių, kurie kraujo lašą pamatę alpsta, o kiti gali ramiai žmogų operuoti. Kas vienam žmogui atrodo normalu, kitam gali atrodyti savižudiška. Manau, kad čia yra tokia pati situacija“, – sako pašnekovas.

Jei prieš pat skrydį gaučiau mėnesį atostogų, ko gero, jį praleisčiau tik su savo artima šeima – žmona ir vaikais, jei jų būtų. Nuvažiuotume kur nors prie vandenyno ir ten visą mėnesį praleistume. Juk Marse vandens nebepamatyčiau. O visa kita nesvarbu, – teigia M.Byčius.

Nevaisingi buvo ir bandymai atkalbėti: užsispyręs vyras teigia, kad tam reikėtų labai konkrečių argumentų. „Kol kas, kiek pats skaičiau, nė vienos priežasties atšaukti savo prašymą neradau. Man tai atrodo gana realu, verta ir esu pasiryžęs pabandyti, – tikina M.Byčius. – Mano pagrindinis tikslas yra nusileisti Marse. Faktas, kad kelionė gali būti nesaugi – ji ir bus nesaugi (juokiasi). Visada yra rizika, proporcinga galimam rezultatui, ir šiuo atveju, manau, ta proporcija yra labai normali, manęs ji negąsdina.“

Pavojų nebijo

Keliauti į kaimyninę planetą pasiryžęs lietuvis dėl skrydžio metu gresiančios perteklinės radiacijos nesibaimina: nuo to esą turėtų apsaugoti skrydžio modulį dengsiantis vandens sluoksnis. Nerimo nekelia ir tai, kad ankštame skrydžio modulyje keturiese teks praleisti 7–8 mėnesius.

„Mokymų metu teks ne kartą išbūti mažoje erdvėje ilgą laiko tarpą. Bus tikrinamos grupės, ar tikrai žmonės tai sugebės. O dėl mažo santykio tarp žmonių ir erdvės, manęs tai negąsdina. Kai buvau Indijoje, gyvenome viename vidutinio dydžio kambaryje septyniese, o didesniame kambaryje teko spaustis ir dvylikai. Ten gyvenau ketverius metus, – sako M.Byčius. – Žinoma, tada galėdavome išeiti į lauką, pasivaikščioti, bet jei reikėdavo mokytis, visą laiką būdavome kambaryje. Bet kokiu atveju, kelionė manęs visiškai negąsdina, manau, kad laisvai galėčiau išbūti ir nekiltų jokių problemų.“

Komandos žmogumi save vadinantis Marijus priduria, kad šiai misijai ieškomi būtent tokie žmonės, koks yra jis – ne siauros srities specialistai, o besidomintys įvairiais dalykais, imlūs ir nagingi. „Komandoms žmonės bus atrenkami ir sudėlioti poromis, kad jei kuriam nors kas atsitiktų kelionės metu ar ten nuvykus, likę trys galėtų viską padaryti – nuo remonto, iki gydymo, kiek tai bus įmanoma tomis sąlygomis. Technika būtų vienas tų dalykų, kurių imčiausi, taip pat domiuosi medicina. Apskritai, galėčiau būti beveik bet kuo. Turiu tokią savybę, kuria žmona yra labai patenkinta, – mėgstu viską sutaisyti naudodamas tai, ką randu namuose. Į buities reikmenų parduotuvę keliauju gana retai. Ką randu, su tuo susitvarkau. Manau, Marse tai tikrai praverstų“, – teigia M.Byčius.

Jei būtų atrinktas šiam skrydžiui, grįžti į gimtąją planetą jis nesvarstytų: „Dėl paprastos priežasties – nežinau, kiek tai yra tiesa, bet skaičiau, kad ilgai prabuvus mažesnės traukos sąlygomis išretėja kaulai. Tai grįžti po kokių penkerių metų tiesiog nebebūtų prasmės, nes čia aš tiesiog subyrėčiau.“

Marijaus anketą „Mars One“ projektui rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT