Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Birželio 30 d. bus ilgiausia metų diena – dėl to gali sutrikti kompiuterių sistemos

Laikrodis
Photos.com nuotr. / Laikrodis
Šaltinis: 15min
0
A A

Šių metų birželio 30-oji skirsis nuo praėjusiųjų metų trukme ir bus viena sekunde ilgesnė. Toks iš pirmo žvilgsnio menkas pokytis gali sukelti kompiuterinių sistemų trikdžių, rašo Phys.org.

„Žemės sukimasis palaipsniui mažėja, todėl turėsime papildomą sekundę“, – aiškino Danielis MacMillanas iš NASA Goddardo Kosminių skrydžių centro.

Paprastai kalbant, diena turi 86 400 sekundžių. Vienos sekundės trukmė yra paremta itin tiksliais elektromagnetiniais perėjimais cezio atomuose. Šie perėjimai yra tokie tikslūs, kad cezio laikrodis nesuklysdamas sekundes gali matuoti 1,4 mln. metų.

Sezoniniai ir dienos orų pokyčiai gali per metus dienos trukmę prailginti keliomis milisekundėmis.

Tačiau vidutinė Saulės diena – vidutinė dienos trukmė, remiantis tuo, per kiek laiko Žemė apsisuka aplink savo ašį, trunka 86 400, 002 sekundės. Taip yra todėl, kad Žemės sukimasis palaipsniui sumažėja dėl stabdymo jėgos, kurią sukelia gravitacijos pokyčiai tarp Žemės, Saulės ir Mėnulio.

Mokslininkai mano, kad viena diena jau nuo 1820 m. netruko lygiai 86 400 sekundžių.

Dviejų milisekundžių – dviejų tūkstantųjų sekundės dalių – atsilikimas iš pirmo žvilgsnio atrodo nepastebimas. Tačiau jei smulkūs atsilikimai susidėtų kasdien, per metus susidarytų papildoma sekundė.

Vis dėlto viskas nėra taip paprasta – nors aišku, kad Žemės sukimasis vidutiniškai sulėtėja, tiksli kiekvienos dienos trukmė yra skirtinga.

Dienos trukmė priklauso nuo įvairių faktorių. Pavyzdžiui, sezoniniai ir dienos orų pokyčiai gali per metus dienos trukmę prailginti keliomis milisekundėmis.

Prie dienos trukmės taip pat prisideda ir Žemės branduolio dinamika, atmosferos ir vandenynų pokyčiai, požeminis vanduo ir ledo lygis, taip pat potvyniai. Pavyzdžiui, El Ninjo dieną gali padidinti viena milisekunde.

Mokslininkai nuolatos stebi, kiek laiko reikia Žemei apsisukti aplink savo ašį ir tam naudoja itin tikslią techniką, vadinamą Labai ilga pradine interferometrija ( Very Long Baseline Interferometry).

Papildoma sekundė pridedama arba birželio 30 d., arba gruodžio 31 d. Paprastai laikrodis rodo 23:59:59, tuomet peršoka į 00:00:00, o šįkart po 23:59:59 seks 23:59:60, ir tik tuomet – 00:00:00.

Paprastai tuo metu išjungiama daugelis kompiuterinių sistemų.

Ankstesnės papildomų sekundžių pridėjimas joms sukėlė problemų. Viena to priežasčių – papildomos sekundės negalima pridėti iš anksto.

„Trumpuoju laikotarpiu papildomos sekundės negali būti pridėtos taip, kaip visiems norėtųsi, – sakė Goddardo tyrimų centro geofizikas Chopo Ma'as. – Žemės modelis nurodo, kad ateityje reikės vis daugiau papildomų sekundžių, tačiau neaišku, ar jų reikės kasmet.“

Papildoma sekundė nuo 2000 m. bus pridėta ketvirtą kartą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT