Pastarąjį kartą „braškinę“ pilnatį Lietuvoje turėjome progos matyti 2016 m. Beveik po 50 metų pertraukos astronomai Lietuvoje fiksavo malonų akiai reiškinį: beveik sutapo vasaros saulėgrįžos diena ir Mėnulio pilnaties metas (2016 m. birželio 20 d.).
Kai tai nutinka, Mėnulio pilnatis dėl šviesos spindulių lūžimo tampa rausva (Mėnulis dangaus skliaute yra rekordiškai aukštai, o Saulė – žemai, todėl Žemės palydovo atspindima šviesa sklinda per ypač tirštą ir drėgną raibuliuojantį sluoksnį). Dėl to įvairiose pasaulio šalyse birželio pilnatis vadinama „Karštuoju mėnuliu“ arba „Rožiniu mėnuliu“.
Dar anksčiau Lietuvoje „braškinė“ Mėnulio pilnatis buvo matoma 1967 m.
Kodėl pilnatis vadinama „braškine“
Šiai pilnačiai Amerikos indėnai braškių pavadinimą suteikė tikrai ne tik dėl galimai „braškinės“ pilnaties spalvos. Senovėje buvo tikima, kad per pilnatį vyksta magiški dalykai. Todėl šiai pilnačiai indėnai suteikė augalo, kurio uogas, lapus ir šaknis naudojo gydymui, vardą.
„Braškine“ pilnatimi tokį mėnulį praminė indėnų algonkinų gentis (Algonquin). Algonkinai – Šiaurės Amerikos indėnų tautų grupė, kalbanti algonkinų kalbomis: odžibviai, mikmakai, delavarai, kri, montanjai, naskapiai, čejenai ir kiti. Gyvena JAV ir Kanadoje (~260 tūkst. žmonių, 1998 m.).
Indėnų nuomone, stojus birželio pilnačiai – geriausias metas rinkti braškes.
Šį kartą „braškinė“ pilnatis atrodo tikrai įdomiai, kadangi ji pateka kartu su Antario žvaigžde bei Saturno planeta pietrytiniame naktinio dangaus krašte.
