Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Cereroje – nauji nepaaiškinami žybsniai

Šviesuliai nykštukinės planetos Cereros paviršiuje
NASA/Dawn nuotr. / Šviesuliai nykštukinės planetos Cereros paviršiuje
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Mokslininkai dar nepaaiškino pirmųjų ateiviškų žybsnių Cereroje, o jos orbitoje dirbantis zondas „Dawn“ užfiksavo naujų. Tiesa, iš kur kas arčiau. Tai, kas anksčiau buvo matoma kaip pora ryškių šviesos šaltinių, dabar atrodo kaip į grupę susispietusių smulkesnių šviesos šaltinių telkinys.

Tokios išvados prieita peržiūrėjus naujausias nykštukinės planetos Cereros nuotraukas, kurias į Žemę gegužės 3 ir 4 d. parsiuntė zondas „Dawn“, šiuo metu virš Cereros paviršiaus skriejantis 13,6 tūkst. km aukštyje.

Specialistai vis dar negali paaiškinti ryškiųjų šviesos dėmių sudėties ir kilmės, o hipotezių daugybė – nuo druskos lygumų iki didžiulių ledo vulkanų.

Mįslė taip ir liks neįminta, kol „Dawn“ neprisigretins dar arčiau nykštukinės planetos.

„Zondo „Dawn“ mokslininkai gali apibendrinti, jog intensyvi, ryški šviesa, ko gero, yra ne kas kita, o Saulės spindulių atspindžiai. Tačiau kas juos atspindi – nežinia. Tai gali būti kokia nors šviesą gerai atspindinti medžiaga, galbūt ledas“, – aiškina „Dawn“ misijos vyriausiasis tyrėjas Christopheris Russellas.

Mokslininkus domina ne tik gluminama šviesos šaltinių kilmė, bet ir netikėtai atsivėrusios galimybės į Cereros kraterių formą, dydį bei kitus intriguojančius geologinius paviršiaus aspektus pažvelgti iš kiek kitokios perspektyvos.

Labiausiai tikėtina, kad Cerera zondą „Dawn“ švitina atspindžiais nuo druskos ar ledo paviršių, kadangi daugelis ryškiųjų dėmių sušvinta Saulės spinduliuose. Tačiau mįslė taip ir liks neįminta, kol „Dawn“ neprisigretins dar arčiau nykštukinės planetos.

„Kas tai galėtų būti, kalbėti dar per anksti, – sakė „Dawn“ misijos direktorius ir vyriausiasis inžinierius Marcas Raymanas. – Yra manančių, kad tai – ledas, bet man įdomios nebūtinai akivaizdžiausios versijos.“

Jis pripažįsta, jog jam labiausiai tikėtina atrodo „druskingų plotų“ hipotezė. Juos Cereros paviršiuje galbūt galėjo palikti „sūraus vandens telkiniai“. Anot mokslininko, visiškai aišku, kad tos dėmės nėra savarankiški šviesos šaltiniai. Jie tik atspindi šviesą. „Tai yra mįslė, bet ne anomalija“, – pridūrė jis.

Zondas „Dawn“ baigė pirmąjį darbo orbitoje etapą – per 15 parų aplink Cererą apsuko visą ratą. Gegužės 9 d. zondas trumpam įjungė variklius ir pradėjo mėnesį truksiantį artėjimą prie planetėlės paviršiaus, kol bus pasiekta artimesnė orbita. Tai įvyks birželio 6 d.

Antrajame darbo etape „Dawn“ aplink Cererą apskries jau per 3 paras, o darbuosis jis 4,4 tūkst. km aukštyje – triskart arčiau nei dabar. Zondas patikslins ankstesnius kartografinius Cereros paviršiaus matavimus, kurie galbūt padės atsakyti į kai kurias Cereros geologinės istorijos mįsles ir išsiaiškinti, ar nykštukinė planeta tebėra geologiškai aktyvi.

Zondas prie Cereros periodiškai artės iki pat šių metų gruodžio – tada jis atsidurs vos per 260 km nuo šio dangaus kūno paviršiaus. Nuotraukos bus 100 kartų kokybiškesnės ir informatyvesnės nei dabar. Maždaug tokiame aukštyje orbita aplink Žemę skrieja ir Tarptautinė kosminė stotis (TKS). Tikimasi, kad tada „Dawn“ atsiųs kerinčių Cereros vaizdų, kurie padės įminti paslaptingųjų šviesos šaltinių mįslę.

„Dawn“ yra pirmasis zondas, pasiekęs Cererą ir pirmasis zondas, aplenkęs du tolimus Saulės sistemos kūnus. 2011-2012 m. „Dawn“ 14 mėnesių tyrinėjo didžiulį asteroidą Vestą, o kovo 6 d. atvyko ir prie Cereros. Ir Vesta, ir Cerera yra stambiausi tarp Marso ir Jupiterio plytinčio Asteroidų žiedo kūnai.

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT