Specialistai nuotraukose įžiūri net tris kometos uodegas. Vasario 28 d. vakarą darytoje M. Mattiazzo nuotraukoje, vakarinėje dangaus skliauto pusėje, maždaug 6 laipsnių aukštyje virš horizonto kybojusi kometa pro didelius žiūronus buvo matoma kaip šviesulys su 1,5 laipsnio (trijų mėnulio pilnaties diskų skersmens) ilgio uodega.
Ryškiausia jos dalis matoma nesunkiai. Antroji „PANSTARRS" uodega yra gerokai blausesnė dulkių uodega (III tipo uodega), kurią sudaro sunkios dulkių dalelės matoma kaip „trumputis pelekas" po ryškiąja uodegos dalimi (II tipo uodega). Trečioji – joninė – kometos uodega plika akimi kol kas neįžvelgiama. Ją specialistai įžiūri fotografijose.
 |
Dulkių uodegos paskui kometas nusidriekia dėl saulės kaitros: kometai priartėjus prie šviesulio, jos spinduliai pradeda garinti dulkėmis nuklotą ledinį kometos kūną – saulės fotonai švelniai stumia kometos dulkes nuo kometos galvos ir suformuoja ilgą, nuostabią uodegą. Tokios dujos kaip anglies monoksidas ir ciano dujos (normaliomis sąlygomis jos būna neutralios) „pasikrauna energijos" iš saulės ultravioletinių spindulių, atiduoda išorinius savo elektronus ir tampa „jonizuotomis". Tie patys ultravioletiniai spinduliai sukelia blausiai melsvą dujų švytėjimą.
Dulkių uodegos paprastai driekiasi orbitinėmis kometų kreivėmis ir neretai įgyja švelniai išlenktos arkos formą. O štai joninės uodegos būna idealiai tiesios ir driekiasi tiesiai nuo saulės. Jonizuotomis tapusios anglies monoksido molekulės lengvai pasiduoda iš saulės sklindančiai magnetinio lauko jėgai, kuri atskrieja kaip dalis saulės vėjo. Toks vėjas kometą apgaubia 500 km/s gūsiais ir joninę uodegą nutęsia priešinga saulei kryptimi.
Daugiau informacijos apie kometos stebėjimą anglų kalba rasite spustelėję šią nuorodą.
