Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 25d. 16:36

Dar vienas mokslinis darbas aiškina, kad tamsioji materija yra išgalvota. Ar galėjo astrofizikai taip suklysti?

Tamsiosios materijos tinklas, sukurtas kompiuteriniu modeliavimu
Harvardo/Smithsono astrofizikos centro iliustr. / Tamsiosios materijos tinklas, sukurtas kompiuteriniu modeliavimu

Vyraujanti Visatos sandaros teorija byloja, kad maždaug tris ketvirtadalius Visatos sudaro „tamsioji materija“ – paslaptinga medžiaga, sąveikaujanti su matoma materija tik gravitacijos būdu. Tačiau, nepaisant plačiai pripažįstamos teorijos, mokslininkai dar neturi tiesioginių jos egzistavimo įrodymų.

Remiantis nauju tarptautinės mokslininkų komandos atliktu tyrimu turėtume daryti išvadą, kad ši paieška nieko ir neras. Vietoj to, naujojo tyrimo autoriai teigia, kad mūsų ribotas mokslinis supratimas apie gravitaciją negali paaiškinti keisto galaktikų gravitacinio elgesio. Kitaip tariant, tai nėra tamsioji materija – mes paprasčiausiai ne iki galo suprantame gamtos dėsnius.

Naujausiame tyrime komanda teigia, kad devintojo dešimtmečio pradžioje sukurta idėja, pavadinta modifikuota Niutono dinamikos teorija (MOND), galėtų paaiškinti keistą žvaigždžių gravitacinį elgesį, kurį mokslininkai įprastai aiškina kaip tamsiąją materiją.

Trumpai tariant, teorija pakeičia Niutono dinamiką ir Alberto Einsteino bendrąjį reliatyvumą, dėl to žvaigždės patiriamą gravitacinę jėgą reikėtų apskaičiuoti visiškai skirtingais būdais.

Jau praeityje buvo pateikta keletas teorijų, bandančių paaiškinti, kas gali būti tamsioji materija, nuo pirmapradžių juodųjų skylių iki silpnai sąveikaujančių masyvių dalelių, vadinamų WIMPS.

„Remiantis MOND teorija, pavyko atlikti daugybę astronominių stebėjimų. MOND yra vienintelė teorija, kuri paprastai įgyvendino visas prognozes“, – teigia Klivlendo Case Western Reserve universiteto astronomijos katedros vedėjas Stacy McGaugh.

„Tamsiosios materijos“ teorijos kilmė

Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Šveicarijos astronomo Fritzo Zwickio, tuo metu dirbusio Kalifornijos technologijos institute, stebėjimai apie Berenikės garbanų žvaigždyno galaktikų grupę parodė, kad ją veikė didesnės nei tikėtasi gravitacines jėgos – tokį poveikį jis pavadino „dunkel (kalt) materie“ (vokiškai „tamsi (šalta) medžiaga“).

Tada kai 1970-aisiais amerikiečių astronomai Vera Rubin ir Kentas Fordas rado anomalijų žvaigždžių orbitose, daugelis mokslininkų teigė, kad jas sukėlė nematoma „tamsioji materija“, ir nuo to laiko ši idėja dominuoja astrofizikoje.

Technologijos.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT