Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėl nežinomų priežasčių byra geostacionarioje orbitoje besisukantis palydovas

Subyrėjęs palydovas AMC-9
ExoAnalytic nuotr. / Subyrėjęs palydovas AMC-9
Šaltinis: 15min
0
A A

Birželio 17 d. rytą į darbą atėjusių palydovus valdančios Liuksemburgo įmonės SES darbuotojų laukė nemaloni staigmena – buvo prarastas didžiulio geostacionarioje orbitoje (36 000 km aukštyje virš Žemės) esančio palydovo valdymas, rašo „Ars Technica“.

Po šios nesėkmės buvo susisiekta su bendrove „ExoAnalytic Solutions“, kuri užsiima palydovų stebėsena ir teikia informaciją apie juos tų palydovų valdytojams. Paaiškėjo, kad keliomis dienomis anksčiau nuo dreifuojančio ryšių palydovo AMC-9 atsiskyrė keli fragmentai.

„Per kelias pastarąsias dienas pastebėjome, kad atskilo keli gabalai. Stebime bent vieną iš šių fragmentų. Negaliu pasakyti, kad žinome, kas konkrečiai nutiko“, - sakė „ExoAnalytic“ generalinis direktorius Dougas Hendrixas.

Tuo tarpu bendrovę valdančios įmonės SES palydovų kontrolės centras ryšį su AMC-9 sugebėjo užmegzti liepos 1 dieną – valdytojas ir palydovo gamintojas „Thales“ intensyviai dirba bandydami įvertinti šio aparato būseną ir išsiaiškinti, ką daryti toliau. Oficialiame pranešime SES pripažįsta, kad birželio 29 d. duomenimis prie AMC-9 buvo bent du nepriklausomi objektai.

VIDEO: Rough cut video of AMC-9 satellite on Friday night.

SES skelbia, kad palaikomas glaudus bendradarbiavimas su visomis organizacijomis ir įmonėmis, kurioms gali būti svarbus šio palydovo veikimas arba jo praradimas. Dabartiniais grėsmių vertinimo duomenimis, tikimybės, kad įvyks susidūrimas su kitais šiuo metu veikiančiais palydovais, nėra. AMC-9 palydovą ir jo būseną nuolat stebi ir SES, ir kosmoso agentūros, ir privati įmonė „ExoAnalytic“.

Geostacionarioje orbitoje, fiksuotame taške virš Žemės paviršiaus turintis palydovas šiuo metu lėtai dreifuoja į vakarų pusę. Jame esanti darbinė įranga išjungta. Didžioji dalis duomenų srauto, keliavusio per šį aparatą, paskirstyta per kitus SES palydovus, taip pat kuriamas ilgalaikis planas, kuris užtikrintų, kad SES duomenų perdavimo paslaugomis besinaudojantys klientai patirtų kuo mažiau nepatogumų.

Ryšių palydovas AMC-9 į kosmosą buvo iškeltas 2003 metais – iškėlimo darbus atliko rusiška raketa „Proton“. Numatyta šio aparato darbo orbitoje trukmė buvo 15 metų. Geostacionarioje orbitoje – apie 36 000 km aukštyje – šiuo metu sukasi apie 500 palydovų. Tokiame aukštyje esančius palydovus pusiaujo platumoje nesunku palaikyti tiksliai virš fiksuoto taško Žemėje. Tokiu būdu palengvinamas ryšys tarp palydovo ir Žemės. Todėl vieta tokio aukščio orbitoje yra didelė vertybė, kurios ištekliai yra riboti, mat palydovų šiame aukštyje nuolat daugėja.

Tačiau toks orbitos aukštis turi ir trūkumu: ten jau nebėra jokios trinties su atmosfera, nėra jokio stabdančio jos poveikio, todėl tokiame aukštyje atsidūrusios nuolaužos ten ir liks.

Šiuo metu bendrovė „ExoAnalytic“ savo antžeminių teleskopų tinklu iš 165 aparatų stebi apie 2000 objektų geostacionarioje orbitoje – apie ketvirtis jų yra palydovai (karinės, meteorologinės, ryšių paskirties), likę – kosminės šiukšlės. Stebimų objektų dydis gali būti nuo maždaug 20 cm. Nevaldomos kosminės šiukšlės geostacionarioje orbitoje yra labai retai pasitaikantis dalykas, tačiau keliantis didelį susirūpinimą, nes jos pasižymi teoriniu gebėjimu sukelti kosminių šiukšlių daugėjimo kaskadą, arba vadinamąjį Kesslerio sindromą. „Tai yra labai svarbus procesas, paaiškinantis, kas nutinka, kai tokiame aukštyje atsiduria daug fragmentų“, - aiškino D.Hendrixas.

Kitas kosmoso stebėsenos ekspertas, „Secure World Foundation“ atstovas Brianas Weedenas pabrėžė, kad didžiausia tokiame aukštyje esančių šių kosminių šiukšlių keliama problema yra ta, kad jos, skaičiuojant žmogišku laiko masteliu, ten suksis amžinai ir visą laiką kels navigacijos sunkumų. „Tai neabejotinai padidins susidūrimo grėsmę, nors nemanau, kad gali įvykti grandininė susidūrimų reakcija“, - teigė ekspertas.

Kol kas palydovo gedimo ir subyrėjimo priežastys nėra žinomos.

Tačiau, anot B.Weedeno, priežastys gali būti kelios: įmanoma, kad palydovas susidūrė su kažkokia kita kosmine nuolauža, bet gali būti, kad jį nukamavo kosminių orų atšiaurumas. Taip pat gali būti, kad jis sugedo dėl kokių nors gamybos bėdų. Teoriškai įmanoma ir tai, kad AMC-9 buvo sąmoningai atakuotas, tačiau B.Weedenas pabrėžė, kad nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti, kad palydovo gedimas buvo tyčinis darbas. Bet kokiu atveju visiems geostacionarioje orbitoje besisukantiems palydovams – o bendra jų verčių suma viršija 100 mlrd. JAV dolerių – darbas nuo šiol bus pavojingesnis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Palydovas Kosmosas
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT