Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2013 liepos 30d. 13:08

Dešimt gyvybei pražūtingiausių pasaulių visatoje

Planeta „WASP-12b“
NASA iliustr. / Planeta „WASP-12b“

Prieš savaitę ar dvi naujienų sraute pasirodė pranešimas apie atrastą egzoplanetą, kurioje lyja stiklu. Išgirdus tokią naujieną gali kilti noras duoti pažadą daugiau niekada nesiskųsti orais Žemėje. Regis, stiklo lietaus planeta turėtų būti klaikiausia vieta gyventi visoje visatoje. Tačiau taip nėra.

Popsci.com su NASA ir „Kepler“ misijos mokslininkų pagalba aprašė dar devynis nuožmiausius gyvybei pasaulius. Žinoma, žmogui išgyventi bet kur kitur, išskyrus Žemę, kol kas yra neįmanoma, tačiau visatoje yra tokių vietelių, kuriose, kaip pažymi fizikas Steve'as Tufte'as, sąlygos idealiai atitinka Dantės pragaro viziją.

Jūsų dėmesiui – labiausiai beviltiškų žmonijai žinomų visatos planetų dešimtukas.

NASA iliustr./Venera
NASA iliustr./Venera

Venera

Toli žvalgytis nereikia. Kaimyninė Venera yra labai arti Žemės (už 38,6–260,5 mln. km). Ši planeta yra maždaug 95 proc. Žemės dydžio. Iki XX a. mokslininkai manė, kad Veneroje taip pat klesti gyvybė. Bet paaiškėjo, kad tiesa visiškai kitokia: kaip ką tik citavome fiziką S.Tufte'ą, Veneroje klimato sąlygos idealiai atitinka Dantės pragaro viziją.

Planetoje ugnikalnių yra daugiau nei bet kur kitur Saulės sistemoje. Didžioji dalis Veneros paviršiaus padengta lava. Atmosferos slėgis planetos paviršiuje prilygsta mūsų planetoje, 804 metrų gylyje po vandeniu esančiam slėgiui. O tai yra beveik triskart daugiau nei kada nors giliausiai yra panėręs žmogus.

Temperatūra Veneroje vidutiniškai svyruoja apie +457°C. Esant tokiai temperatūrai lydosi švinas. Lyg to būtų maža, planetą gaubia stori sieros rūgšties debesys, o 96 proc. atmosferos sudaro anglies dvideginis.

Populiariausia hipotezė apie klimatinių sąlygų Veneroje prigimtį – visa tai sukėlė vadinamasis šiltnamio efektas, kuriam prasidėjus atmosferos savireguliacijos ciklai virsta stichiškais ir chaotiškais. Mokslininkai tiki, kad prieš milijardus metų Veneroje būta vandens. Tačiau temperatūra planetoje taip pakilo, kad vanduo išgaravo. Vandens garai taip pat pasižymi šiltnamio efektu, tad kuo daugiau jų susidarydavo, tuo planetoje darėsi karščiau. Peržengus kritinę ribą, Venera virto pragaru.

ESO iliustr./Planeta „COROT-7b“
ESO iliustr./Planeta „COROT-7b“

„COROT-7b“

Kai planetoje „COROT-7b“ prapliumpa lietus, lyja uolienomis. Už 489 šviesmečių nuo Žemės esančioje planetoje, kuri už Žemę didesnė 1,5 karto, vidutinė temperatūra yra apie +2500°C. Ši egzoplaneta yra taip arti savo gimtosios žvaigždės, kad metai joje trunka tik apie 20 valandų. Jos paviršius tikriausiai yra ugnikalnių, lavos ir uolienų karalystė.

„TrES-2b“

Ši planeta nuo mūsų yra už maždaug 750 šviesmečių ir ją drąsiai galima vadinti demoniška planeta. Apie ją žinoma labai nedaug: geriausiai žinomas faktas – tai yra tamsiausia iš visų kada nors atrastų egzoplanetų. Tamsesnė už anglį. Ji atspindi mažiau nei 1 proc. šviesos.

David A.Aguilar (CfA) iliustr./Planeta „TrES-2b“
David A.Aguilar (CfA) iliustr./Planeta „TrES-2b“

Su kuo sietinas toks planetos tamsumas, mokslininkai kol kas nėra tikri. Tačiau gali būti, kad planeta stokoja šviesą atspindinčių debesų arba jos atmosfera turtinga šviesą absorbuojančių cheminių medžiagų.

Tai, kad „TrES-2b“ tokia tamsi, dar nereiškia, kad ji šalta – toji menka jos spinduliuojama šviesa švyti rausvai it įkaitinta elektrinė krosnis. Manoma, kad temperatūra joje siekia apie +1000°C.

„WASP-12b“

Šis pasaulis nuo Saulės sistemos yra kiek atokiau nei aukščiau minėtieji – už 1100 šviesmečių. Įdomu tai, kad šią planetą gimtoji žvaigždė iš lėto plėšo (žr. pagrindinę straipsnio iliustraciją). Planeta skrieja taip arti šviesulio, kad šio gravitacija plėšia viršutinius atmosferos sluoksnius po beveik 200 kvadrilijonų tonų per metus, o pati planeta įgavusi superįkaitintos anglies kiaušinio formą. Planetologas Jamesas Lissaueris yra linkęs manyti, kad giliai po turbulentiniu planetos skydu ši Jupiterio dydžio planeta gali turėti uolienų – grafito ar net deimantų.

NASA iliustr./Planeta „Kepler-16b“
NASA iliustr./Planeta „Kepler-16b“

„Kepler-16b“

Jei šiame Saturno dydžio dujiniame milžine, kuris nuo Žemės nutolęs per 200 šviesmečių, tektų stebėti saulėlydį, pamatytume, kad saulės danguje yra dvi. Taip yra todėl, kad kas 229 paras „Kepler-16b“ apskrieja aplink dvi žvaigždes. Tačiau ši planeta toli gražu nėra tinkama gyvybei ir turi mažai ką bendro su „Žvaigždžių karuose“ rodyta Tatuino planeta su dviem saulėmis. „Kepler-16b“ yra šiurpiai žvarbu – apie -85°C. Tačiau neseniai atliktų tyrimų rezultatai byloja, kad vienas iš šios planetos mėnulių – net jei jų ji turi tik vieną – galėtų turėti Žemės atmosferą.

„Kepler-10b“

Nusprendę pernakvoti už 560 šviesmečių esančioje „Kepler-10b“ planetoje, pabustumėte metais senesnis. Mat savąją žvaigždę šis +1540°C temperatūros pasaulis apskrieja per 20 valandų. Ši uolinga superžemė (1,4 karto didesnė už žydrąją mūsų planetą ir beveik penkiskart tankesnė), kaip manoma, padengta išsilydžiusia lava, kurioje laisvai lydytųsi geležis.

„CFBDSIR2149“

Tik 2012-ųjų pabaigoje atrasta planeta yra santykinai netoli mūsų – už 100 šviesmečių. Tačiau šiame pasaulyje liūdna. Jo istorija liūdnesnė net už Plutono. Mokslininkų įsitikinimu, šis dangaus kūnas yra rudoji nykštukė arba planeta-klajūnė. Kitaip sakant, ji kadaise turėjo būti žvaigžde, tačiau kažko pristigo ir žvaigžde ji netapo: trūko masės, tad branduolyje taip ir neįsižiebė branduolinės sintezės krosnys.

ESO iliustr./Planeta „CFBDSIR2149“
ESO iliustr./Planeta „CFBDSIR2149“

Jei „CFDBSIR2149“ yra klajūnė arba pabėgėlė planeta, tai reiškia, kad ji susiformavo kaip normali planeta – prie žvaigždės, tačiau kažkokiu būdu buvo išspirta iš gimtosios planetinės sistemos ir dabar po visatos tyrus klajoja vieniša. Nepaisant to, kad planeta neturi žvaigždės, temperatūra jos paviršiuje siekia apie +400°C.

Bet kuriuo atveju, „CFBDSIR2149“ galėtų vadintis labiausiai planetos vardo nusipelniusiu dangaus kūnu. Nes graikiškai „planētēs“ reiškia „klajojanti žvaigždė“.

„Kepler-7b“

Arba Polistirolo planeta. Šis karšto vandenilio ir helio rutulys yra 1,5 karto didesnis už Jupiterį, tačiau kone perpus už jį lengvesnis. Jo albedas yra 0,38, o tai reiškia, kad jis atspindi tiek daug šviesos, jog jį atradę NASA mokslininkai iš pradžių pamanė suklydę.

„Pradėję ieškoti planetų supratome, kokia didžiulė yra jų įvairovė“, – pabrėžia astrofizikas Jeanas-Michelis Désertas.

Nepaisant akinančio planetos atspindimumo, joje yra nenusakomai karšta – apie +2500°C.

„Kepler-13b“

„Gyventi šioje planetoje reikštų vaikštinėti po įkaitintą krosnį, – vaizdžių analogijų ieškoti mėgina NASA planetologas J.Lissaueris. – Tiesa, reikia turėti omenyje, kad vaikščioti nebūtų ant ko. Kaip ir kiti superjupiteriai, „Kepler-13b“ neturi kieto paviršiaus. Šį milžinišką dangaus kūną sudaro itin karštų (apie +3000°C) dujų sluoksniai, tad šis pasaulis – vienas karščiausių, kuriuos yra pavykę atrasti.“

ESA iliustr./Planeta „HD 189773b“
ESA iliustr./Planeta „HD 189773b“

„HD 189773b“

Už 63 šviesmečių esantis pasaulis, iš pirmo žvilgsnio, labai primena Žemę. Tačiau taip nėra. Jame tvyro +1000°C pragaras. Ir taip – čia ta pati planeta, kurioje lyja stiklu. Įstrižai. Mėlyną spalvą planetai suteikia, kaip manoma, silikatų dalelės planetos atmosferoje – jos išsklaido mėlyną šviesą. Sprendžiant iš paviršiaus temperatūros, dalelės gali kondensuotis ir virsti stiklu. Stiklo lašai atmosferoje skrieja 6400 km/val. greičiu.

Vis dėlto, koks jaukus, švelnus ir mielas gimtosios mūsų Žemelės klimatas...

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Kieta Širvintų ūkininko širdis: eržilą pasmerkė tamsai ir vienatvei, bejėgį kumeliuką – visiškam išsekimui

Gyvenimas

Išbandyta. Karinis kliūčių ruožas Rukloje – kai geriausiais draugais tampa pelkė ir purvas

Verslas

Atleistieji IAE darbuotojai remiamų darbo vietų nesirenka

Interviu Aktualu

Istorikas G.Kulikauskas – apie būdingiausius lietuvių bruožus: „Mes turime daug net XIX amžių siekiančių šaknų“

Sportas

Čempionų lygos finalininkų vertė – „Liverpool“ lyderis pranoksta C.Ronaldo

Gazas

Kasdienė bėda kai kuriems kauniečiams – neįrengti šaligatviai

Pasaulio savaitės įvykiai – įspūdingiausiuose kadruose (2018 gegužės 20 – 26 d.)

15min recenzija Kultūra

Sotūs, nukerėti vaiduokliai: 13-oji Baltijos trienalė Šiuolaikinio meno centre

Vardai

Šeštą mėnesį nėščia Greta Lebedeva atrodo stulbinamai: kaip jai pavyko išsaugoti tokią figūrą?

Interviu Sportas

Džiugas Bartkus – apie A.Skarbalių, klaidą sudarant sutartį ir simpatijas Prancūzijai

Aktualu

Orai.lt: savaitgalis bus karštas

Aktualu

Pabėgėlių perkėlimas į Lietuvą įstrigo

Vardai

Virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas santuokos recepto dar nerado: teismas išskyrė jį su žmona Milda

Maistas

Kai tingisi gaminti: 3 sveiki ir greiti receptai vasarai

Gyvenimas

Kokios naminės priemonės padės atbaidyti erkes?

Vardai

„Eurovizijos“ žvaigždė, švedas Mansas Zelmerlowas tapo tėvu: aktorė Ciara Jonson pagimdė sūnų

24sek

Dar vienas galingas LeBrono pasirodymas: NBA Rytuose prireiks septintųjų rungtynių 

Deuce

Trečioji pasaulio raketė: „Galvoju, kaip įveikti Ričardą Berankį“

Laikas griliui

Naujasis atrakcionas leis pajusti „Formulė 1“ lenktynių greitį

Naujienos

Aktualu

Kieta Širvintų ūkininko širdis: eržilą pasmerkė tamsai ir vienatvei, bejėgį kumeliuką – visiškam išsekimui

Gyvenimas

Išbandyta. Karinis kliūčių ruožas Rukloje – kai geriausiais draugais tampa pelkė ir purvas

Verslas

Atleistieji IAE darbuotojai remiamų darbo vietų nesirenka

Interviu Aktualu

Istorikas G.Kulikauskas – apie būdingiausius lietuvių bruožus: „Mes turime daug net XIX amžių siekiančių šaknų“

Sportas

Čempionų lygos finalininkų vertė – „Liverpool“ lyderis pranoksta C.Ronaldo

Gazas

Kasdienė bėda kai kuriems kauniečiams – neįrengti šaligatviai

Pasaulio savaitės įvykiai – įspūdingiausiuose kadruose (2018 gegužės 20 – 26 d.)

15min recenzija Kultūra

Sotūs, nukerėti vaiduokliai: 13-oji Baltijos trienalė Šiuolaikinio meno centre

Vardai

Šeštą mėnesį nėščia Greta Lebedeva atrodo stulbinamai: kaip jai pavyko išsaugoti tokią figūrą?

Interviu Sportas

Džiugas Bartkus – apie A.Skarbalių, klaidą sudarant sutartį ir simpatijas Prancūzijai

Aktualu

Orai.lt: savaitgalis bus karštas

Aktualu

Pabėgėlių perkėlimas į Lietuvą įstrigo

Vardai

Virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas santuokos recepto dar nerado: teismas išskyrė jį su žmona Milda

Maistas

Kai tingisi gaminti: 3 sveiki ir greiti receptai vasarai

Gyvenimas

Kokios naminės priemonės padės atbaidyti erkes?

Vardai

„Eurovizijos“ žvaigždė, švedas Mansas Zelmerlowas tapo tėvu: aktorė Ciara Jonson pagimdė sūnų

24sek

Dar vienas galingas LeBrono pasirodymas: NBA Rytuose prireiks septintųjų rungtynių 

Deuce

Trečioji pasaulio raketė: „Galvoju, kaip įveikti Ričardą Berankį“

Laikas griliui

Naujasis atrakcionas leis pajusti „Formulė 1“ lenktynių greitį

Vardai

Žinau, ką renkuosi

Atnaujinkime namus

Video

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Remontas be nervų

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT