Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dingo antradienį netoli Žemės turėjęs praskrieti 0,27 km skersmens asteroidas

Aplink baltąją nykštukę skriejantis vandeningas asteroidas
Marko Garlicko (Space-art.co.uk) / Kembridžo universiteto iliustr. / Asteroidas
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Vasario 17-18 d. nemaža dalis astronomijos entuziastų susiruošė stebėti didžiulio asteroido 2000 EM26 priartėjimo prie Žemės tiesioginę transliaciją internete. Tačiau juos apstulbino netikėtumas: 270 m skersmens asteroidas stebėjimo objektyvuose nepasirodė, nors pro Žemę turėjo praskrieti tik per 8,8 atstumo, skiriančio Žemę ir Mėnulį. Asteroidą stebėję „Slooh“ observatorijos astronomai prašo viso pasaulio astronomijos mėgėjų pagalbos.

Robotizuotas antžeminis teleskopas „Slooh“, kuris ir turėjo būti pagrindiniu tiesioginės transliacijos optiniu įrenginiu, mėgino surasti asteroidą ir jo vaizdais pamaloninti visą pasaulį, tačiau ten, kur buvo tikėtasi jį išvysti, didžiulis asteroidas nepasirodė.

Dėl tokio savo poelgio Mobio Diko pravardę pagal Hermano Melvilio to paties pavadinimo romano veikėją gavęs kosminis akmuo dingo ir jo niekas neranda. Astronomai Žemės gyventojus skuba raminti, kad grėsmės mūsų planetai nėra – akmuo skrieja ne Žemės kryptimi. Iškeltos dvi šį dingimą paaiškinti mėginančios hipotezės: arba buvo neteisingai apskaičiuota asteroido skrydžio trajektorija, arba objektas buvo gerokai blausesnis nei buvo tikimasi. Labiau tikėtinas pastarasis variantas.

Dėl tokio savo poelgio Mobio Diko pravardę pagal Hermano Melvilio to paties pavadinimo romano veikėją gavęs kosminis akmuo dingo ir jo niekas neranda

Astronomai prognozavo, kad priartėjimo momentu 2000 EM26 ryškis sieks 15,4. Toli gražu ne pats didžiausias ryškis (ryškiausios planetos ir žvaigždės naktiniame danguje spinduliuoja nuliui artimais ar net minusiniais ryškio koeficientais). Tačiau pro didžiuosius antžeminius teleskopus jis turėjo būti matomas, būdamas net ir tokio menko ryškio. 

„Slooh“ observatorijos vyrukai kelti rankų į viršų ir pasiduoti neketina. Jie kreipiasi į viso pasaulio astronomijos mėgėjus ir kviečia per artimiausias naktis paieškoti prapuolenio naktiniame danguje bei jį nufotografuoti.

Turint omenyje tai, kad asteroidas pastarąjį kartą buvo matomas prieš 14 metų, tačiau tik 9 dienas, stebėtis „Mobio Diko“ „drovumu“ nereikėtų. Nes kaip tik toks „drovumas“ galėjo nulemti, kad jo trajektorija buvo apskaičiuota netiksliai. Anot vokiečių astronomas-mėgėjas Danielio Fischerio, apsirikta gali būti visu šimtu laipsnių.

„Vien atrasti netoli Žemės praskriejančius objektus nepakanka, – pabrėžia “Slooh„ observatorijos direktorius Paulas Coxas. – Kaip ką tik įsitikinome su 2000 EM26, visi jo atradimo nuopelnai ir pastangos nuėjo šuniui ant uodegos ir liks beverčiai, kol kas nors šio asteroido neatras iš naujo. Tada būtinai reikės patikslinti jo orbitą. Kaip tik tuo “Slooh„ observatorijos darbuotojai ir užsiima – preciziškai tikslina asteroidų ir kometų judėjimo trajektorijas.“

Susigundžiusiems „Mobio Diko“ medžiokle, apytiksles jo koordinates, ryškį ir nuotolį pateikia NASA/JPL svetainė.

Panašaus dydžio kosminės uolienos netoli Žemės praskrieja maždaug kas mėnesį. 2000 EM26 priartėjimas prie Žemės tokio dėmesio ir tiesioginių transliacijų sulaukė todėl, kad šis įvykis beveik sutapo su Čeliabinsko meteorito kritimo dienos data (keliolikos metrų skersmens akmuo atmosferoje sprogo ir Čeliabinsko namų langus išmaišė praėjusių metų vasario 15 d.).

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT