„Palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų nuostatomis, lietuviai priskiria gana mažai grėsmės klimato kaitos problematikai, negalvoja, kad tai yra viena svarbiausių problemų mūsų šaliai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė A.Telešienė.
Pasak jos, Lietuvoje trūksta klimato kaitos svarbumo vidinio suvokimo, kuris pabrėžiamos IPCC ataskaitoje.
Palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų nuostatomis, lietuviai priskiria gana mažai grėsmės klimato kaitos problematikai, negalvoja, kad tai yra viena svarbiausių problemų mūsų šaliai, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė A.Telešienė.
„Ataskaitoje yra nemažai vietos skiriama rizikos suvokimui. Ten sakoma, kad rizikos suvokimas yra viena svarbiausių prielaidų sėkmingai klimato kaitos politikai“, – teigė ji.
S.V.Pikšrys pabrėžia, kad Jungtinių Tautų konvencijos ir Europos Sąjungos naujoji energetikos politika siunčia žinią, kad iki 2030 metų turėtume sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 40 proc. ir pasiekti 27 proc. atsinaujinančių išteklių vartojimą.
„Tai yra žinia politikams ir tai tik vienintelė paguoda, nes Lietuvos politikams patiems spręsti tas problemas nerūpi, bet jeigu yra užduodami kokie nors tikslai, tai paprastai prie jų ir prisirišama. Gaila, kad tik prisirišama, o ne planuojama, kad atsinaujinanti energetika – ne vien gamyba, o ir daug kitų privalumų: aplinkosauginiai, darbo vietų kūrimas, vietinių išteklių išnaudojimas ir t.t.“, – kalbėjo S.V.Pikšrys.
Šią savaitę iki ketvirtadienio Lietuvoje turėtų būti daugiau kaip 10 laipsnių šilumos. Kaip sako meteorologai – neįprastai šiltas lapkritis, ko priežastis taip pat yra klimato kaita.
