Dabar populiaru
Tiesiogiai
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 28d. 23:38

Elonas Muskas: Marsas yra ne turtingiems žmonėms, o tiems, kurie yra pasiryžę mirti

Dronas „Ingenuity“
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Dronas „Ingenuity“
Marso kolonizavimas bus labai brangus. Bet jei Žemę sunaikins karas, klimato kaita ar kosminiai smūgiai, tai bus vienintelė vieta, kur žmonės galės gyventi. Dėl to dabar dažnai manoma, kad Elonas Muskas ir jo „SpaceX“ Raudonojoje planetoje kuria koloniją turtingiems. Bet pats E.Muskas tvirtina, kad Marsas nėra tik turtingiems žmonėms.

E.Muskas tiesioginėje transliacijoje internete priminė, kad siūlo 100 milijonų dolerių prizą bet kam, kad sukurs anglies šalinimo iš atmosferos technologiją, taip kartu tvirtindamas, kad nori išsaugoti Žemę. Marsas netaps turtingųjų išgyvenimo kolonija. Iš tikrųjų, iš pradžių Marso tyrai bus prieinami tik užsispyrusiems nuotykių ieškotojams. Ypač tiems, kurie yra pasiryžę mirti dėl Marso kolonizavimo.

Keliones į Marsą E.Muskas lygina su istoriniais žygiais į Antarktidą. Keliautojai turės žinoti, kad tai yra pavojinga – tikėtina, kad jie negrįš į Žemę. Tai yra pavojingas nuotykis.

„Nuoširdžiai, iš pradžių daug žmonių tikriausiai žus“, – teigia E.Muskas.

Kokie pavojai laukia pirmųjų Marso kolonizatorių?

Erdvėlaivis gali sudužti. Jei pavyks išgyventi kelionę, teks susitaikyti su maisto trūkumu, pasirūpinti vandeniu ir deguonimi. Jei tai nepavyks, teks mirti.

Kosmoso radiacija tikriausiai privers pirmuosius kolonizatorius kurtis urvuose. Teks ieškoti būdų pradėti auginti maistą. Jei tai nepavyks, kolonija neišliks.

Žinoma, kai kolonija jau bus įkurta ir kelionės į Marsą bus ištobulintos, saugumas pagerės. Galbūt tuomet į Raudonąją planetą tikrai norės keltis turtingieji. Bet gyvenimas ten tikrai nebus prabangus. Socioekonominis statusas ten nieko nereikš, nes resursai ilgai bus riboti ir visi kolonijos gyventojai turės prisidėti prie išlikimo.

Taigi, bent jau iš pradžių Marsas bus skirtas nuotykių ieškotojams, kurie suvokia šio žygio pavojus ir yra pasiryžę mirti dėl Raudonosios planetos užkariavimo.

Savo pasisakyme EMuskas minėjo Ernestą Shackletoną – Antarktidos tyrinėtoją, kuris nebuvo iš turtingos šeimos ir vis tiek vadovavo net trims britų ekspedicijoms Antarktidoje XX amžiaus pradžioje. E.Shackletonas mirė nuo širdies smūgio būdamas 47 metų amžiaus. Manoma, kad prie to prisidėjo nuolatinis pervargimas ir sveikatos problemų ignoravimas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Technologijos.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT