Raketa, nešanti automobilio dydžio ESA erdvėlaivį „Intermediate eXperimental Vehicle“ (IXV), startuos 13 val. Grinvičo (15 val. Lietuvos) laiku, o kosminė kapsulė maždaug po 100 minučių nusileis Ramiajame vandenyne.
ESA nurodė, kad IXV, kurio sukūrimo projektas kainavo apie 150 mln. eurų, atsiskirs nuo raketos 320 km aukštyje ir pakils iki 450 km aukščio prieš sugrįždamas į Žemės atmosferą.
Europa yra padariusi didelę pažangą raketų nešėjų ir orbitinių sistemų technologijose, bet atsilieka nuo JAV kuriant sistemas, kurias galima grąžinti į Žemę ir dar kartą panaudoti
Tuomet erdvėlaivis sulėtės iki mažesnio negu garso greičio ir išskleis parašiutą, kuris dar labiau sulėtins jo skrydį. Judamomis aerodinaminėmis plokštumomis ir manevriniais varikliais valdomas aparatas bus nukreiptas į numatytą nusileidimo vietą vandenyne, o prisipūtę balionai laikys jį vandens paviršiuje, kol atplauks aparatą iškelsiantis laivas.
Europa yra padariusi didelę pažangą raketų nešėjų ir orbitinių sistemų technologijose, bet atsilieka nuo JAV kuriant sistemas, kurias galima grąžinti į Žemę ir dar kartą panaudoti, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė IXV projekto vadovas Giorgio Tumino.
Išlieka tikimybė, kad skrydis trečiadienį nebus visiškai sklandus.
„Padarėme viską, ką galėjome, kad užtikrintume jo saugumą, bet (skrydis) yra eksperimentinis. Žinome, kad kas nors gali nepasisekti, bet laikome sukryžiavę pirštus“, – sakė G.Tumino.
Pirmąjį kosminį IXV skrydį anksčiau planuota surengti pernai lapkritį, bet jis buvo atšauktas kilus susirūpinimui dėl žmonių saugumo regionuose, kuriuos kirs skrydžio trajektorija. ESA nurodė, kad ši problema buvo išspręsta parinkus alternatyvią trajektoriją.
IXV yra panašus į JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) „Space Shuttle“ tipo erdvėlaivius, kurių 30 metų vykdyta eksploatacija buvo baigta 2011-aisiais, taip pat į erdvėlaivį „Dream Chaser“, kuriamą JAV bendrovės „Sierra Nevada Corp.“
Tačiau eksperimentinis Europos aparatas skiriasi nuo minėtų sistemų tuo, jog yra besparnis.
Daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai, kuriuos galima nutupdyti aerodromuose, užuot nuleidus į vandenynus, gali padėti atpiginti projektus ir suteikti mokslininkams galimybę parsigabenti mėginių iš dangaus kūnų, tokių kaip kometos.
IXV, kurio korpusas yra aptakaus kūgio pavidalo, yra manevringesnis negu daugkartinio naudojimo kapsulės, kuriamos JAV bendrovių „Boeing“ ir „SpaceX“, bet paprastesnės konstrukcijos negu sparnuoti NASA erdvėlaiviai, aiškino G.Tomino.
