1 mlrd. eurų kainuosiantis projektas bus baigtas 2028 metais. „Athena“ svers 5 tonas, bus apie 12 metrų ilgio ir maždaug 100 kartų jautresnis, nei dabar vykstančių rentgeno spindulių misijų.
Teleskopas turės porą pagrindinių rentgeno „akių“. „Wide Field Imager“ instrumentas apžvelgs santykinai dideslius dangaus plotus, ieškodamas rentgeno emisijos iš ankstyvosios Visatos supermasyvių juodųjų bedugnių. „Norint jas rasti, reikia užfiksuoti labai gilaus dangaus didelius plotus apimančio rentgeno spektro atvaizdus, nes tokie objektai yra gana reti“, – sako projektui vadovaujantis Kirpalas Nandra'as iš Max Planck astrofizikos instituto Garchinge, Vokietijoje.
Kita „Athena“ „akis“, „X-ray Integral Field Unit“. stambiu planu pateiks jau žinomų objektų vaizdus. Jis stebės kur kas mažesnę dangaus dalį ir analizuos kosmoso objektų skleidžiamą rentgeno fotonų energiją, atskleisiančią jų formavimąsi lemiančius fizikinius procesus. Tarp jų ir galaktikų spiečiuose siaučiantys įkaitusių dujų cunamiai bei milžiniškos Jupiterio pašvaistės.
ESA patvirtinus misiją, „Athena“ komanda dar turės suderinti smulkias teleskopo detales ir išvystyti naujas technologijas darbui kosmose iki 2019 m. prasidėsiančių konstravimo darbų. „Sakydami, kad ketiname sukurti tam tikro dydžio teleskopą, turime omenyje, jog kažkam teks jį suprojektuoti ir tiksliai parengti visą kūrimo eigos planą“, – sako K. Nandra'as.
