Atlyginimą gausiančių savanorių „lovonautų“ organizmai visas tris savaites buvo maitinami itin baltymingomis ir druskingomis maisto medžiagomis ir jie reguliariai atlikinėjo specialius pratimus. Vieno jų metu, anot ESA, savanoriai prispaudžiami prie vibruojančių plokščių ir daro pritūpimus žemyn galva.
Bonos universiteto tyrėjai iškėlė hipotezę, kad toks meniu ir fizinių pratimų režimas gali pristabdyti kaulų retėjimą ir raumenų degeneraciją ilgų kosminių misijų nesvarumo sąlygomis metu.
ESA nuotr./„Lovonautų“ kasdienybė |
Iš pirmo žvilgsnio, gulėti sau lovoje, nieko neveikti ir gauti už tai nemažus pinigus yra pasakiškas malonumas. Tačiau tikrovė kiek kitokia: „lovonautams“ tai buvo didžiulis krūvis – visų pirma dėl pašėlusios monotonijos. O kur dar nesibaigiantys testai ir griežti mitybos apribojimai. Ir jokių šansų bent trumpam atsistoti, pasirąžyti, įkvėpti gryno oro, pasivaikštinėti, paėjėti iki tualeto ar dušo.
„Klaikiausios buvo pirmosios sesijos dienos, – patirtimi dalijasi „lovonautas“ Marcas Marenco. – Organizmui reikėjo prisitaikyti. Man labai skaudėjo galvą ir nugarą.“
Tačiau savanoriai gali didžiuotis nuveikę šį tą reikšmingo mokslo ir kosmoso tyrinėjimų labui.
„Apie mus bus parašytas ne vienas mokslinis straipsnis. Manau, surinkti duomenys padės mokslininkams pasistūmėti tyrimuose“, – kalbėjo kitas „lovonautas“ Danielis Fandino.
Kaip tikri astronautai, šio eksperimento dalyviai pasibaigus sesijai keletą dienų praleidžia sugrįždami į normalią būseną – į normalų gyvenimą jiems leidžiama grįžti tik iš naujo prisitaikius prie įprastų, kasdienių sąlygų.