Ši grupė metus praleido uždaryta 11 metrų skersmens ir 6 metrų aukščio kupole, įrengtame ant pliko Mauna Loa ugnikalnio šlaito.
Prancūzas astrobiologas Cyprienas Verseux sakė, kad „jaučiasi pakylėtas“, nes nebėra uždarytas ir gali valgyti šviežią maistą.
Didžiausias šio eksperimento iššūkis buvo monotonija, mokslininkas sakė duodamas interviu „Twitter“ vaizdo transliavimo programėle „Periscope“.
Įgulos nariai kupolo viduje nejautė metų laikų kaitos, o į lauką galėjo išeiti tik dėvėdami skafandrus..
Vis dėlto C.Verseux eksperimento rezultatus vertino optimistiškai.
„Misija į Marsą artimiausioje ateityje – reali, – sakė jis. – Technines ir psichologines problemas galima įveikti.“
Kiti įgulos nariai buvo vokietė fizikė ir keturi amerikiečiai: pilotas, architektas, gydytoja žurnalistė ir dirvožemio specialistas.
Kupolas buvo įkurdintas vietoje, kurioje nėra gyvūnų, o augalija labai skurdi. Izoliacijos eksperimentas prasidėjo pernai rugpjūčio 28 dieną.
Vyrai ir moterys gyveno atskirose mažose kabinose; kiekvienoje jų buvo gultas ir stalas. Visą eksperimento laikotarpį jie maitinosi konservuotu maistu – pavyzdžiui, sūrio milteliais ir tunų konservais.
Jų prieiga prie interneto buvo labai ribota.
Dabartinės technologijos leidžia NASA nuskraidinti kibernetinį zondą į Raudonąją planetą per aštuonis mėnesiu. Vis dėlto astronautų skrydis į Marsą truktų 1–3 metus.
Aplink mūsų planetą besisukančioje Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) įgulos nariai kosmose paprastai dirba po šešis mėnesius.
