TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

„Hubble“ teleskopu pirmą kartą nustatyta tikroji nutolusios planetos spalva

Mėlynosios dujinės planetos atmosferos temperatūra siekia 1 tūkst. laipsnių pagal Celsijų
NASA/ESA/M. Kornmesser iliustr, / Mėlynosios dujinės planetos atmosferos temperatūra siekia 1 tūkst. laipsnių pagal Celsijų
Šaltinis: 15min
0
A A

Mokslininkams, besinaudojantiems NASA kosminiu teleskopu „Hubble“, pirmą kartą pavyko nustatyti nuo Žemės per 63 šviesmečius nutolusios planetos tikrąją spalvą. „HD 189733b“ kodu vadinama egzoplaneta yra tamsaus kobalto mėlynumo, o joje siaučia nuolatinės stiklo liūtys ir itin stiprūs vėjai, praneša Space.com.

Nors egzoplanetos spalva, žvelgiant iš kosmoso, atrodo panaši į Žemės, ji su žmonijos namais daugiau jokių panašumų neturi. Mokslininkai mano, kad tai yra milžiniška dujinė planeta, kuri aplink savo žvaigždę skrieja labai nedideliu atstumu – tam, kad apsisuktų, mėlynajai egzoplanetai tereikia kiek daugiau nei dviejų Žemės dienų.

„Ši planeta buvo gerai išstudijuota ankščiau, tiek mūsų, tiek ir kitų mokslininkų komandų. Tačiau tik mums pirmiesiems pavyko nustatyti tikrąją jos spalvą – mes galime iš tiesų įsivaizduoti kaip ši planeta atrodytų, jeigu mes galėtume į ją pažvelgti tiesiogiai, o ne per didelį atstumą“, – teigė „Hubble“ stebėjimo programos vadovas Frédéricas Pontas iš Eksterio universiteto (Jungtinė Karalystė).

NASA/ESA/A. Feild iliustr./Mėlynosios dujų milžinės ir Saulės sistemos planetų spalvų palyginimas
NASA/ESA/A. Feild iliustr./Mėlynosios dujų milžinės ir Saulės sistemos planetų spalvų palyginimas

Egzoplanetos klimatas yra labai atšiaurus – jos atmosferos temperatūra siekia 1 tūkst. laipsnių pagal Celsijų, joje taip pat galimai siaučia stiklo liūtys bei 7 tūkst. kilometrų per valandą greitį pasiekiantys vėjai. Šio dangaus kūno spalva atsiranda ne dėl vandenynų atspindžio kaip Žemėje, bet dėl ūkanotos atmosferos, kurioje gausu tankių, iš silikatų dalelių sudarytų debesų. Dideliame karštyje vykstanti silikatų kondensacija gali suformuoti labai mažus stiklo lašelius, kurie mėlyną spalvą išsklaido labiau nei raudoną, rašoma oficialioje NASA svetainėje.

Mokslininkų tirtas dangaus kūnas priklauso keistų planetų klasei, vadinamai „karštaisiais Jupiteriais“. Pagrindinis pastarųjų bruožas yra dujinė sudėtis, kieto paviršiaus nebuvimas ir skriejimas aplink gimtąją žvaigždę nedidelio spindulio orbita. Nuodugnūs mėlynosios planetos stebėjimai mokslininkams suteikė nemažai žinių ne tik apie jos, bet ir apie visų klasei priskiriamų planetų cheminę sudėtį ir debesų struktūros ypatumus.

„HD 189733b“ egzoplaneta atrasta 2005-aisiais. Praėjus dvejiems metams astronomai, naudodamiesi kosminiu NASA teleskopu „Spitzer“, atliko jos skleidžiamos šilumos matavimus.  Šių matavimų rezultatas – pirmasis planetos esančios už Saulės sistemos ribų temperatūros žemėlapis, anot kurio, mėlynojoje milžinėje dienos ir nakties temperatūros skirtumas siekia apie 360 laipsnių pagal Celsijų. Būtent dėl tokio didelio temperatūrų skirtumo joje kyla niekada nenurimstantys stiprūs vėjai.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT