Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 21d. 12:50

Įvyko išskirtinis Kruvinojo vilko supermėnulio užtemimas – pasigrožėkite kadrais

Mėnulio užtemimas
„Scanpix“/AP nuotr. / Mėnulio užtemimas

Mėnulio užtemimų pavadinimai gali kelti šypseną – tai yra ne šiaip „sausio mėnesio visiškas mėnulio užtemimas“. Tai, ką galėjome matyti naktį iš sekmadienio į pirmadienį, yra vadinama „Kruvinojo vilko supermėnulio užtemimu“.

Savo šešėlį ant Mėnulio Žemė pradėjo mesti sausio 21 d., 5:34 ryto Lietuvos laiku, labiausiai Žemės palydovas buvo aptemdytas 6:41 Lietuvos laiku.

Visiško užtemimo fazė truko kiek ilgiau nei valandą, Mėnulis iš Žemės šešėlio pradėjo lįsti 7:43 Lietuvos laiku. Kosminis reginys visiškai baigėsi 8:51 Lietuvos laiku.

Tiesa, formaliai galima teigti, kad užtemimas prasidėjo maždaug valanda anksčiau ir baigėsi maždaug valanda vėliau, nes kurį laiką Mėnulis keliavo blyškesne išorine Žemės šešėlio dalimi – penumbra. Tačiau dauguma Mėnulio stebėtojų to net nepastebėjo.

Geriausia pozicija Mėnulio užtemimo tiesioginiam stebėjimui šįkart buvo Šiaurės ir Pietų Amerika, nors stebėtojai iš Europos ir vakarinės Afrikos taip pat turėjo galimybę pamatyti Žemės šešėlį, metamą ant Mėnulio.

Svarbu pažymėti, kad kito visiško Mėnulio užtemimo nebematysime iki pat 2021 m. gegužės.

Mėnulio orbitos aplink Žemę plokštuma ne visiškai sutampa su Žemės orbitos aplink Saulę plokštuma, todėl visiški Mėnulio užtemimai nėra labai dažni: kad įvyktų toks užtemimas, Saulė, Žemė ir Mėnulis privalo išsirikiuoti tiksliai ant vienos tiesės. Jeigu Mėnulio ir Žemės orbitų plokštumos sutaptų, visiškus užtemimus galėtume matyti kiekvieną mėnesį.

O dabar pasiaiškinkime, kodėl šiam užtemimui suteiktas toks ekstravagantiškas pavadinimas. Pradėkime nuo dalies „super“. Ji suteikta dėl to, kad užtemimas sutapo su supermėnuliu – pilnatimi, nutinkančia tada, kai Mėnulis būna Žemei artimiausiame (arba labai artimame) savo orbitos taške. Dėl to Mėnulis atrodo šiek tiek didesnis ir šviečia šiek tiek ryškiau nei per įprastas pilnatis.

„Kruvinąja“ ši pilnatis vadinama dėl tamsiai raudonos spalvos, dažnai nudažančios užtemusią Mėnulio dalį – taip yra dėl to, kad Žemės atmosfera laužia dalį pro ją praeinančios Saulės šviesos, krentančios ant Mėnulio. Dėl ilgo šviesos bangos ilgio, raudona spalva kerta atmosferą ir šiek tiek pakeičia kryptį. Dėl trumpesnio ilgio kitos šviesos spalvos – pavyzdžiui, geltona ir mėlyna – būna išsklaidomos ir blokuojamos žemės atmosferos.

Be to, sausio mėnesio pilnatis tradiciškai yra vadinama Vilko mėnuliu. Toks liaudiškas pavadinimas yra suteiktas kiekvieno mėnesio pilnačiai. Pavyzdžiui, kovo pilnatis yra Kirmino mėnulis. Sausio pilnatis Vilko mėnuliu praminta dėl to, kad arba Amerikos čiabuviai, arba naujakuriai iš Europos susiejo sausio pilnatį su dažniau girdimu vilkų staugimu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT