Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kadaise į Žemę trenkėsi milžiniškas 37–58 km skersmens asteroidas

Kosminė katastrofa
123rf nuotr. / Kosminė katastrofa
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Mokslininkai atkūrė kadaise įvykusį Žemės susidūrimą su asteroidu, greta kurio dinozaurus prieš 65 mln. metų išnaikinęs 10 km skersmens luistas atrodytų it nedidelis akmenukas. Kolosalios galios susidūrimas įvyko prieš 3,26 mlrd. metų – tąsyk į mūsų planetą rėžėsi 37-58 km skersmens uola, rašo „Space.com“.

Kitaip tariant, šis asteroidas buvo 4-6 kartus didesnis už dinozaurų žudiką. Smūgio vietoje atsivėrė 500 km skersmens krateris. Anot mokslininkų, po susidūrimo planetos paviršiumi nuvilnijo tokios galingos seisminės bangos, kokių planetos istorijoje nebuvo sukėlęs joks žemės drebėjimas.

Purdiu universiteto tyrėjo Jay Melosho žodžiais tariant, „šis susidūrimas su asteroidui buvo gerokai galingesnis už bet kurį kitą po jo Žemėje įvykusį susidūrimą ar kataklizmą“.

Dangų turėjo uždengti storas dulkių sluoksnis, planetoje turėjo pasidaryti neįtikėtina karšta – taip karšta, kad, anot tyrėjų, viršutiniai vandenynų sluoksniai turėjo pasiekti virimo temperatūrą.

Ištyrinėję Pietų Afrikoje esančio regiono, kuris vadinamas Barbertono žalsvųjų akmenų ruožu, uolienas, Stanfordo universiteto mokslininkai Normanas Sleepas ir Donaldas Lowe'as apskaičiavo katastrofinio susidūrimo detales.

Tikėtina, kad kosminis luistas į Žemę trenkėsi gerokai atokiau Barbertono darinio – vietoje, kurios mokslininkai gali taip niekada ir nesurasti. Tačiau susidūrimas paliko ryškių pėdsakų Pietų Afrikos ir apskritai visos planetos uolienose – tie pėdsakai išliko iki mūsų dienų.

„Visa tai byloja, kad smūgis galėjo turėti milžiniškos įtakos Žemės tektonikai“, – teigia tyrime nedalyvavęs UCLA geologas Frankas Kyte'as.

Susidūrimas su beprecedenčio Žemės istorijoje dydžio asteroidu neabejotinai turėjo įtakos ir tuometei Žemės gyvybei, o ji, kaip manoma, atsirado maždaug prieš 3,8 mlrd. metų. Dangų turėjo uždengti storas dulkių sluoksnis, planetoje turėjo pasidaryti neįtikėtina karšta – taip karšta, kad, anot tyrėjų, viršutiniai vandenynų sluoksniai turėjo pasiekti virimo temperatūrą. Asteroido smūgis, kaip manoma, išnaikino didžiąją dalį pirmykštės gyvybės.

„Mėginame suprasti jėgas, kurios pačioje Saulės sistemos jaunystėje formavo mūsų planetą ir jos gyvybinę terpę“, – kalbėjo D. Louve'as.

Kad ir koks dramatiškas, šis sprogimas, ko gero, nebuvo pats galingiausias Žemės istorijoje. Tai buvo vienas iš įprastinių Vėlyvojo intensyvaus bombardavimo periodo (o jis buvo maždaug prieš 4 mlrd. metų) reiškinių – tada tokios katastrofos Žemėje vykdavo labai dažnai. Kaip tik šio bombardavimo periodu Saulės sistemos formavimosi nuolaužos paliko didžiausius ir giliausius kraterius ne tik neseniai susiformavusiame Mėnulyje, bet ir kitose uolingose Saulės sistemos planetose (Marse, Veneroje, Merkurijuje).

Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Geochemistry, Geophysics, Geosystems“.

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT