Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip susiformuoja supermėnulis ir kodėl jis taip keistai veikia žmonių savijautą

Ypač ryški mėnulio pilnatis arba supermėnulis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Ypač ryški mėnulio pilnatis arba supermėnulis
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Savaitgalį galėjome mėgautis supermėnulio vaizdu. O lapkričio 14 d. danguje vyks dar vienas išskirtinis reiškinys, kai mėnulio pilnatis atrodys net 14 procentų didesnė nei tuomet, kai būna arčiausiai Žemės.

Gruodį taip pat bus galima išvysti Žemės palydovą ypač arti mūsų planetos.

Dažnas savaitgalį skundęsis įkyriais galvos skausmais kaltino dėl to įspūdingą pilnatį. Mokslininkai neatmeta tokių gamtos reiškinių ryšių su suprastėjusia savijauta.

„Gamtos reiškiniai gali turėti įtakos žmonių savijautai, nes spinduliuojama ne tik medžiaga, kuri priartėja prie Žemės atmosferos, bet ir gama, rentgeno spinduliai“, – paaiškina VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriaus pavaduotoja Gražina Tautvaišienė. Plačiau apie tai - LRT vaizdo pasakojime.

Kas yra supermėnulis

Mėnulis aplink Žemę skrieja ne taisyklinga trajektorija, o elipse. Taigi nuotolis iki Mėnulio kinta nuo 363 300 km iki 405 500 km.

Mėnulio superpilnatis – reiškinys, kai Mėnulis yra arčiau Žemės, todėl pilnatis atrodo didesnė negu įprastai. Ir nors kai kurie interneto portalai tokia proga mirga apokaliptinėmis antraštėmis, neverta baimintis. Tiksliau, reikėtų džiaugtis, jei dangus bus giedras ir galėsime grožėtis pilnatimi ar net ją fotografuoti ir lapkričio, ir gruodžio 14 d.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT