Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 18d. 11:47

Kaip žvaigždės užpildė periodinę cheminių elementų lentelę?

Krabo ūkas yra supernovos liekana. Kinijoje bei Japonijoje užfiksuota, jog sprogimas įvyko beveik prieš 1000 metų, 1054-aisiais metais.
NASA / ESA / J. Hesterio ir A. Loll nuotr. / Krabo ūkas yra supernovos liekana. Kinijoje bei Japonijoje užfiksuota, jog sprogimas įvyko beveik prieš 1000 metų, 1054-aisiais metais.

Per pirmąsias kelias minutes po Didžiojo sprogimo Visatoje susiformavo vandenilis, helis ir šiek tiek ličio – daugiau cheminių elementų iš pradžių nebuvo. Visi kiti natūralūs elementai atsirado vėliau, žvaigždėse vykstant termobranduolinei sintezei. Bet sintezė sintezei nelygu – vieni elementai atsiranda masyviose žvaigždėse, kiti – mažos masės, treti – termobranduolinių supernovų sprogimų metu, ketvirti – kosminiams spinduliams trankantis į sunkius branduolius.

Per daugiau nei šimtą metų po truputį išsiaiškinome, kaip tie elementai atsirado ir kodėl jų kiekiai Visatoje yra labai nevienodi. Naujame apžvalginiame straipsnyje pristatoma Visatos cheminės sudėties istorija.

Pirmieji už litį sunkesni elementai atsirado praėjus maždaug 100 milijonų metų, gal kiek daugiau, po Didžiojo sprogimo, kai gimė ir mirė pirmosios žvaigždės. Jose susiformavo pirmieji 26 elementai – iki geležies; supernovų sprogimų metu atsirado dar 11 – iki rubidžio.

Dar po šimto milijonų metų elementų lentelę papildė besijungiančios neutroninės žvaigždės ir jų sukeliami gama spindulių žybsniai: taip atsirado visi elementai iki plutonio (94-ojo) imtinai. Vėlesnė evoliucija buvo lėtesnė ir ramesnė, kai kurių elementų daugėjo, kitų – mažėjo. Po milijardo metų Visatą praturtinti ėmė mirštančios mažos masės žvaigždės, netrukus po to – termobranduolinės supernovos, ardančios baltąsias nykštukes.

Šiuo metu daugelis natūraliai aptinkamų cheminių elementų turi po kelis šaltinius, pavyzdžiui dviejų tipų supernovas arba gama spindulių žybsnius ir mirštančias mažos masės žvaigždes. Tokie tyrimai padeda geriau suprasti atskirų Visatos dalių – galaktikų ir jų spiečių – žvaigždėdaros istoriją.

Apžvalginis straipsnis publikuojamas „Science“.

konstanta.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

01:50
59:48
01:37

RESTA 2019

Naviguok į ateitį

Sveikata

Atrask Latviją

Jauskitės gražūs

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT