Dabar populiaru
Publikuota: 2012 rugsėjo 10d. 14:04

Kam „Curiosity“ Marse reikia brangiausio pasaulyje cento?

Su „Curiosity“ dirbantys mokslininkai monetą naudoja vaizdo objektyvų kalibravimui.
NASA nuotr. / Su „Curiosity“ dirbantys mokslininkai monetą naudoja vaizdo objektyvų kalibravimui.

Ko gero tai yra brangiausia vieno cento vertės moneta visatoje. Ji – Marse: reikalinga NASA marsaeigiui „Curiosity“, tyrinėjančiam Raudonosios planetos paviršių.

Ką šimto metų senumo moneta veikia Marse ir kuo naudinga mokslinių tyrimų stočiai „Curiosity“, kuri jau pradėjo pirmuosius gyvybės požymių Marse paieškos darbus?

Vieno JAV cento vertės monetos paskirtis Marse – ne simbolinė, o praktinė: su „Curiosity“ dirbantys mokslininkai monetą naudoja vaizdo objektyvų kalibravimui. Gizmodo.com suskaičiavo, kad, įvertinus visas 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės projekto išlaidas, 2,5 gramo sveriančios monetos vertė yra apie 7 tūkst. JAV dolerių.

Kaip sekasi „Curiosity“ Marse? Aparatas darbuojasi pagal planą, o rugsėjo 4 dieną įveikė rekordinį nuotolį – daugiau nei 30 metrų. Regolito dulkėse marsaeigio paliktos vėžės puikiai matyti palydovinėse nuotraukose. Iš viso „Curiosity“ Marse yra nuriedėjęs 109 metrus.

Tačiau bene įdomiausias pastarojo meto įvykis yra tas, kad „Curiosity“ paėmė pirmuosius Marso atmosferos mėginius: robotizuota įranga įtraukė marsietiško oro mėginį į didelę Mėginių analizės Marse talpyklą (angl. Sample Analysis at Mars, SAM), kurioje bus nustatyta atmosferos dujinė sudėtis. Tikimasi, kad Marso atmosferoje bus aptikta šiek tiek metano dujų – tai bylotų apie realesnę tikimybę Raudonojoje planetoje aptikti gyvybės pėdsakų. 

„SAM yra labai jautrus įrenginys, – pasakoja vienas iš „Curiosity“ komandos mokslininkų Joy Crispas. – Maksimali SAM „skiriamoji geba“ – trilijonosios dalys metano marsietiškoje atmosferoje, o tikėtinas metano kiekis tenykštėje atmosferoje – nuo dešimties iki kelių dešimčių milijardųjų dalių.“

Metano dujų planetos atmosferoje anksčiau yra pastebėję dirbtiniai Marso palydovai bei mokslininkai, Marso paviršių stebintys galingais antžeminiais teleskopais. Atmosferos tyrimai Marse atliekami pirmąsyk po aštuntajame dešimtmetyje vykdytų kosminių aparatų „Viking“ tyrimų, kurių metu Marso ore buvo rasta anglies dvideginio – jis yra pagrindinė marsietiško oro sudedamoji dalis.

NASA atkreipia dėmesį, kad „Curiosity“ atliekama atmosferos mėginių analizė gali užtrukti ir rezultatų viešumoje vertėtų tikėtis ne išsyk.

„Su robotizuota ranka atliksime aibę bandomųjų judesių, – pasakoja NASA ekspertas Danielis Limonadis. – Pavyzdžiui, „Curiosity“ mėgins siekti grunto mėginių ir įdėti juos į specialias „kišenes“, iš kurių gruntas pateks į „Curiosity“ tyrimų instrumentus. Tokie veiksmai reikalingi tam, kad įsitikintume rankos funkcionavimo efektyvumu, atsižvelgiant į ilgą aparato kelionę į Marsą, taip pat įvertinant marsietišką oro temperatūrą ir trauką.“

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT