TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kartu su trečiuoju lietuvišku palydovu iškeltas ir pirmas latviškas

Indiškos raketos PSLV-C38 startas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Indiškos raketos PSLV-C38 startas
Šaltinis: BNS
0
A A

Indijos raketa penktadienį iškėlusi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ir bendrovės „NanoAvionics“ sukurtą kosminį palydovą „Lituanica SAT-2“, taip pat nuskraidino į orbitą pirmąjį Latvijos palydovą „Venta 1“, pranešė Ventspilio universiteto koledžo atstovė Agnesė Jėkabsonė.

Šios mokyklos sukonstruotas palydovas buvo iškeltas raketos nešėjos PSLV-C38, startavusios 6 val. 59 min. Latvijos (ir Lietuvos) laiku.

„Venta 1“ skries aplink Žemę žemojoje orbitoje, apie 505 km aukštyje. Palydovas per parą apskries mūsų planetą 16 kartų, bet jo siunčiamus signalus ne visada bus įmanoma pagauti.

Ventspilio universiteto koledžo komanda savo radijo stotyje tiesiogiai sekė raketos startą; ten bus priimami ir palydovo siunčiami signalai

Projekto vyriausiasis koordinatorius Aigaras Krauzė nuvyko į Indiją ir tiesiogiai stebėjo raketos startą.

Tarptautinis projektas

Tuo tarpu lietuvių „LituanicaSAT-2“ palydovas iškeltas pagal projektą „QB50“; jo tikslas yra paleisti į kosmosą visą grupę mažųjų palydovų, tyrinėsiančių žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja Belgijoje įsikūręs von Karmano institutas, prie jo daugiau nei šešerius metus dirbo mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų, pranešė VU.

Pasak VU Fizikos fakulteto Kieto kūno elektronikos katedros Kosmoso technologijų centro vedėjo Liudo Tumonio, idėja paleisti daugybę palydovų vietoje vieno didelio kilo todėl, kad termosferoje išretėjusi atmosfera labai stabdo palydovus. Jie leidžiami taip, kad tik trumpai praskrietų pro šį sluoksnį – tokiu atveju vienas palydovas labai trumpai gali rinkti duomenis, be to, jis ištiria erdvę tik viename taške.

„Naudojant keliasdešimt mažų palydovų daugybėje skirtingų taškų matuojami skirtingi termosferos parametrai. Jei sugestų vienas palydovas – misija iškart baigtųsi, o jei suges nors ir keli iš šių, kaip aš juos vadinu, miniatiūrinių palydovų – tyrimus toliau galėsime tęsti. Beje, visi šie palydovai kartu sudėjus kainuoja tiek pat, kiek ir vienas didelis“, – yra sakęs mokslininkas.

Projekto „QB50“ metu planuojama paleisti 37 palydovus.

Lietuviškas palydovas išsiskiria tuo, kad varomas cheminiu kuru. Šis kuras mažame palydove išbandomas pirmą kartą.

Pirmieji lietuviški palydovai, sukurti Kauno technologijos universiteto („LitSat-1“) ir Vilniaus universiteto („LituanicaSat-1“) mokslininkų, į kosmosą buvo paleisti 2014 metų pradžioje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Palydovas Kosmosas

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT