Kaip parodė valstybinė televizija CCTV, raketa nešėja „Long March“ pakilo 9.38 val. Grinvičo (12.38 val. Lietuvos) laiku, palikdama didžiulę liepsnojančią uodegą reportaže.
Trys šio kosminio laivo, kurio pavadinimas reiškia „dieviškąjį laivą“, įgulos nariai, tarp jų antroji į kosmosą pakilusi Kinijos astronautė Wang Yaping, orbitoje turėtų praleisti 15 dienų.
Erdvėlaivis, kuriuo, be vado Nie Haishengas, dar skrenda astronautas Zhang Xiaoguangas, susijungs su kosmoso laboratorija „Tiangong-1“ („Dangaus rūmais“) ir įgula pereis į ją.
Ši misija yra labai svarbus žingsnis Kinijai siekiant pastatyti visapusiškai funkcionuojančią kosmoso stotį, kurioje astronautai galėtų gyventi ilgą laiką.
Kinija savo pirmąjį astronautą į kosmosą pasiuntė tik 2003 metais ir jos pajėgumai šioje srityje vis dar atsilieka nuo JAV ir Rusijos, tačiau kinai turi labai ambicingą programą, kurioje yra ir planai išlaipinti žmogų Mėnulyje, o iki 2020 metų pastatyti orbita aplink Žemę skriejančią stotį.
Ankstesnėje „Shenzhou“ misijoje, kuri įvyko pernai birželį, dalyvavo pirmoji Kinijos astronautė moteris Liu Yang, kuri tapo nacionaline didvyre. 13 dienų trukęs skrydis tuo laiku buvo vadinamas ilgiausia šalies kosmoso misija.
Pekinas daug milijardų dolerių kainuojančią kosmoso programą laiko savo tvirtėjančių pozicijų pasaulyje, didėjančio patyrimo technologijų srityje ir Komunistų partijos sėkmės vystant šalį simboliu.
Kinų pareigūnai yra pranešę, kad šiemet pirmą kartą ant Mėnulio nutupdys žvalgomąjį aparatą.
Tuo tarpu amerikiečiai, kurie ilgai buvo lyderiai šioje srityje, apkarpė kai kurias savo programas, pavyzdžiui, baigė eksploatuoti savo daugkartinius erdvėlaivius.
