Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 8d. 21:45

Kodėl astronomai dairosi saulės jėgainių tolimose planetose?

Egzoplaneta
NASA iliustr. / Egzoplaneta

Du Harvardo universiteto astronomai siūlo naują būdą, kaip galima būtų ieškoti išsivysčiusių civilizacijų tolimose egzoplanetose – dairytis technologinių, pavyzdžiui, saulės elektrinių, pėdsakų jų paviršiuose, rašoma svetainėje „The Atlantic“.

Kuo daugiau egzoplanetų užfiksuoja kosmose skriejantys teleskopai, tuo labiau intensyvėja išsivysčiusių technologinių civilizacijų pėdsakų paieškos. Iki šiol tiek astronomai, tiek mėgėjai dairėsi įvairių signalų, kuriuos kitos civilizacijos būtų tikslingai pasiuntusios į kosmosą. Tačiau tokių signalų paieškos dažniausiai remiasi bandymais nuspėti, ką galvojo ir ko siekė ateiviai kurdami tokių signalų siųstuvus – tokie spėjimai dažnai gali privesti prie visiškai klaidingų prielaidų.

Vis dėlto pastaruoju metu mokslininkai bando pažvelgti kitu kampu į šį uždavinį – vietoje tokių su užmačia sukurtų signalų šaltinių paieškos, dairomasi kitų „technologinių pėdsakų“, kuriuos egzoplanetose galėtų palikti industrinės civilizacijos. Tokių pėdsakų pavyzdžiais galėtų būti tolimos planetos atmosferos tarša arba planetos orbitoje skriejančios didžiulės dirbtinės struktūros šešėlis.

Geriausias būdas surasti tokį technologinį pėdsaką – ieškoti pastebimų šalutinių produktų, kurie galėtų būti charakteringi visoms technologijas kuriančioms civilizacijoms. Pavyzdžiui, beveik be išimties visos tokios civilizacijos turėtų kažkokiu būdu gaminti energiją, reikalingą nuolatiniam jų vystymuisi.

Du Harvardo universiteto astronomai Manasvi Lingamas ir Avi Loebas publikavo straipsnį, kuriame bandoma prognozuoti, kokius technologinius pėdsakus galima būtų rasti, stebint civilizaciją, gaunančią beveik visą reikalingą energiją iš egzoplanetą apšviečiančios ir šildančios žvaigždės.

Nėra sudėtinga įsivaizduoti civilizaciją, kuri pastebimą dalį savo apgyvendintos planetos paviršiaus būtų padengusi saulės jėgainėmis. Žmonija jau artimoje ateityje galėtų įgyvendinti tokį projektą, pavyzdžiui, Sacharos dykumoje. Todėl savo teoriniame eksperimente M.Lingamas ir A.Loebas pabandė paskaičiuoti, kokį poveikį nuo planetos paviršiaus atspindėtos šviesos savybėms galėtų padaryti didelio masto saulės elektrinių „fermos“.

Technologiniai pėdsakai savo esme yra panašūs į biologinius pėdsakus, kurių egzoplanetose ieško astrobiologai – tiriant cheminę atmosferos sudėtį, galima nustatyti, kad tokių planetų paviršiuje galėtų būti gyvų organizmų. Vienas iš metodų pastebėti tokius biologinius pėdsakus – tirti pro egzoplanetą supančių dujų šydą praėjusios šviesos spektrą. Pavyzdžiui, nors Žemės atmosferoje šiandien gausu deguonies bei metano, jei šių dujų gamybos nuolatos nepalaikytų gyvi organizmai, jos gana greitai suskiltų ir jų nebeliktų atmosferoje. Tai reiškia, kad pastebėjus pro atmosferą praėjusios šviesos spektre šių dujų požymius, mokslininkai galėtų daryti prielaidą, kad tokioje planetoje išties tarpsta biosfera.

Tačiau ne tik minėtos dujos yra vienintelis biologinis pėdsakas Žemėje, kurį galima būtų matyti iš toli. Mūsų planetos augmenija savo žaluma taip pat keičia ir nuo paviršiaus atspindėtos Saulės šviesos spektrą – žalią spalvą lapams suteikia už fotosintezę atsakinga medžiaga chlorofilas. Ir kalba eina ne tik apie matomos šviesos spektrą – chlorofilas taip pat pakeičia ir žmogaus akiai nematomo šviesos bangų spektro dalį tarp raudonos ir infraraudonos. Šis pokytis toks ryškus, kad astrobiologai netgi yra pasiūlę šią savybę naudoti biologinių pėdsakų paieškai egzoplanetose. Yra netgi paskaičiuota, kokių šviesos bangos ilgių charakteristikų reikėtų ieškoti tolimose planetose, kurių žvaigždžių (saulių) šviesa skirias nuo mūsiškės Saulės, kas reiškia, kad tokiose egzoplanetose ir pati fotosintezė turėtų veikti kiek kitaip.

Savo tyrime M.Lingamas ir A.Loebas daro išvadą, kad didelio masto saulės elektrinės taip pat šiek tiek pakeistų nuo egzoplanetos atspindėtos saulės šviesos spektrą. Skaičiavimuose panaudoję silicio, iš kurio gaminami fotovoltiniai elementai, savybes, mokslininkai nustatė, kokius šviesos bangų ilgius tokie įrenginiai sugertų bei kokius – atspindėtų į kosmosą. Skirtingai nuo chlorofilo, silicio pagrindo saulės elementai paliktų „pėdsaką“ kitame matomos šviesos spektro gale – ties ultravioletiniais bangos ilgiais.

Žinoma, galima būtų ginčytis dėl silicio pasirinkimo – juk nebūtinai kitos civilizacijos saulės energijai kaupti naudos būtent iš šios medžiagos pagamintus elementus. Visgi abu astronomai šį savo pasirinkimą argumentuoja tuo, kad tėra tik keli cheminiai elementai, tinkami saulės elektrai gaminti ir kurie yra pakankamai paplitę bet kokiose planetose. Silicis yra vienas dažniausiai randamų elementų kitose planetose, todėl tikimybė, kad kitos civilizacijos būtent iš jo gamins saulės energijos kaupiklius yra labai didelė.

Mokslininkai taip pat paskaičiavo ir kitų dviejų medžiagų, šiandien naudojamų saulės elementams gaminti – galio arsenido bei mineralinio perovskito – sugerties ir atspindžio charakteristikas. Tad dabar beliko nukreipti teleskopus į egzoplanetas ir pradėti ieškoti pirmųjų technologinių pėdsakų. Tiesa, egzoplanetų stebėjimui reikės rimtesnių teleskopų, nei visų pamėgtas Keplerio kosminis teleskopas.

Komentarai
Temos: 2 Egzoplaneta Mokslas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

15min tema Aktualu

Britai apie „Brexit“: tai istorinė šalies politikos savižudybė

24sek

Tėvynė vėl šaukia jį iš NBA – Domantas Sabonis vėl pateko į šauktinių sąrašą

15min tema Verslas

Valdžia rengiasi blogiausiam „Brexit“ scenarijui, bet tikisi Didžiosios Britanijos lietuvių antplūdžio

Tiesiogiai 15min iš Dakaro Gazas

Devintasis etapas Dakare: B.Vanagas veržiasi į priekį – važiuoja dešimtuke

Tiesiogiai Gazas

9-asis Dakaro etapas motociklų įskaitoje: lietuviai artėja prie finišo

Aktualu

Šilutės rajone vertėsi „Opel Astra“, žuvo dvi moterys

Sportas

Šauktinių sąraše – pasaulio čempionas

Aktualu

Paskelbti 2019 metų šauktinių sąrašai – pasitikrinkite, ar patekote

Verslas

Pensijų fondai pernai sudegino 3,9 proc. turto – bet dešimtmetis buvo sėkmingas

Vardai

Žinia Egidijui Dragūnui iš Panevėžio: dėl namo statybų ir griovimo iš naujo teks aiškintis teisme

Aktualu

Moterys pasijuto kaip ringe: atsisveikinimas po vakarėlio Alytaus bare virto masinėmis muštynėmis

Pasaulis kišenėje

Visoje Anglijoje galima rasti tokių šimtamečių betoninių lėkščių – kam jos skirtos?

Aktualu

S.Skvernelis bėdos nemato, kad verslininkai pinigais remia LVŽS artėjančiuose rinkimuose

Aktualu

Vilniuje sugėrovų degančiame name paliktą vyrą ugniagesiai gelbėjo pjaudami grotas

Deuce

Rusės elgesys „Australian Open“ šokiravo – konfliktas ir nepadorūs gestai publikai

Vardai

Birutė Navickaitė vėl sulaukė karčių Petro Gražulio žodžių: siūlė dukrai sakyti, jog tėvas – žuvęs

Mokslas.IT

Kokia turėtų būti ugnimi spjaudančių drakonų fiziologija?

Vardai

Penkios Monikos Linkytės nesėkmės scenoje: „Prisipažįstu – kartą skridau nuo scenos“

Aktualu

Teismo verdikto dėl devynmetės mergaitės įvaikinimo visuomenė nesužinos: tai – paslaptis

15min iš Gdansko Aktualu

Gedule skęstantis Gdanskas ruošiasi nužudytojo mero laidotuvėms – palaidos bazilikoje

Vardai

Liepa Norkevičienė vos neliko apgauta: sukūrusi filmo vertą istoriją aferistė prašė pagalbos vaikams

Verslas

Mirė vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų – Medicinos banko savininkas Saulius Karosas

Mokslas.IT

Kaip sekasi blokuoti „Linkomaniją“?

Aktualu

Rinkimus Klaipėdoje uosto vadovas bandys laimėti su uoste dirbančiais verslininkais bei jų pinigais

Pasaulis kišenėje

Neįprastas reiškinys – upėje susiformavo didelis besisukantis ledo diskas

Naujienos

15min recenzija Kultūra

Laukiniuose rytuose: Agniaus Jankevičiaus spektaklis „Idiotas“

24sek

Nuo sensacijos skyrė kėlinys: „Real“ ištraukė pergalę Las Palmase

Verslas

Buvęs „Nissan“ vadovas Carlosas Ghosnas teisme tikina esąs nekaltas

24sek

Puikiai kamuolį skirstęs M.Kalnietis šventė antrą pergalę „Top 16“ etape

Verslas

Vilniaus atsisakiusi buhalterė Ignaliną skrodžia motociklu

24sek

Triumfas Pirėjuje: „Olympiakos“ išplėšė pratęsimą ir parbloškė „Baskonia“ ekipą

Aktualu

Mūšis apgyvendintoje vietovėje: sunkiau nei atrodo

15min iš Las Vegaso Mokslas.IT

„Nvidia“ pristatė pigesnes naujos kartos vaizdo plokštes

24sek

Netikėtumas: „Fenerbahče“ ekipos 12 pergalių serija nutrūko Maskvos priemiestyje

24sek

Pranašumo neišlaikęs „Lietkabelis“ krito prieš ČEZ

Verslas

Atskleidė, kas šiemet brangs labiausiai

24sek

Kirtis iš Eurolygos – piniginės baudos „Žalgiriui“ ir Šarūnui Jasikevičiui

Aktualu

Seimo teisininkai sukritikavo pataisas dėl draudžiamos informacijos: ribotų objektyvią kritiką

Maistas

Skanėstas ne tik drąsuoliams: labai pipiriniai sausainiai

Gyvenimas

Prof. V.Kasiulevičius pateikia 10 taisyklių, galinčių apsaugoti nuo staigios mirties

Verslas

Hitrou oro uostas dėl pastebėto drono sustabdė reisus

Vardai

Andrius Šedžius: „Jei Monika nebūtų mano žmona, apie ją niekas nežinotų. O dabar ji žvaigždė“

Aktualu

Audros griauna Sirijos pabėgėlių stovyklas Libane

24sek

„Žalgirio“ nostalgija: kas lėmė Vasilije Micičiaus fenomeną?

Vardai

Kino teatre užriaumojo „Spec. Žvėrynas“: svečiams pristatytas filmas apie pirmą Lietuvos spec. būrį

„Eurolygos diena“: privalomų laimėti „Žalgirio“ rungtynių prognozė

Vardai

Vidas Antonovas apie 40 metų jaunesnę žmoną Rimą: „Ši moteris man prailgino gyvenimą“

Aktualu

Navigacijos klaida: Lietuvoje nusikaltimą padaręs latvis ryžosi atskristi iš Londono į Kauną

24sek

Lukas Lekavičius turės naują komandos draugą – atvyksta gynėjas iš NBA

Sportas

Skaudus smūgis Andriui Gudžiui – žuvo pasaulio čempiono tėvas

Vardai

Gera keliauti kartu

Video

00:32
21:00
02:06

Praktiški patarimai

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT