Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokių įdomybių šiais metais išvysime danguje virš Lietuvos?

Mėnulio vaizdai iš žemės
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr. / Mėnulio vaizdai iš žemės
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Paskutiniais šių metų mėnesiais naktiniame danguje galėsime išvysti ne tik tris Mėnulio superpilnatis, bet ir meteorų srautus bei planetas. Taip teigia etnoastronomas fizikas Jonas Vaiškūnas.

„Spalio 16 d. bus pirmoji iš trijų superpilnačių, šiais metais įvyksiančių viena paskui kitą spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais“, – pasakoja Jonas Vaiškūnas.

Mėnulio superpilnatis – reiškinys, kai Mėnulis yra arčiau Žemės, todėl pilnatis atrodo didesnė negu įprastai.

Taip pat pirmosiomis spalio dienomis retai matomas Merkurijus bus įžiūrimas auštant palei rytų horizontą, o lapkričio 2 d. vakarą Venera-Vakarinė, Saturnas ir jaunas Mėnulio pjautuvas išsirikiuos vienas greta kito iš kairės į dešinę kylančia linija.

Spalį meteorų srautus stelbs Mėnulis

Pasak etnoastronomo J.Vaiškūno, spalį bus dviejų meteorų srautų maksimumus – Drakonidų (8 d.) ir Orionidų (20–21 d.), bet šių meteorų stebėjimą sutrikdys Mėnulis.

Drakonidai neįprasti tuo, kad juos geriausia stebėti anksti vakare, o ne paryčiais, kaip kitus meteorų srautus.

„Drakonidų meteorų srauto radiantas (regimas meteorų spiečiaus šaltinis) yra mūsų platumoje ištisus metus matomame tarp Mažųjų ir Didžiųjų Grįžulo ratų besidriekiančiame Slibino žvaigždyne. Drakonidai neįprasti tuo, kad juos geriausia stebėti anksti vakare, o ne paryčiais, kaip kitus meteorų srautus. Deja, šiemet jų maksimumą iki 23 val. stebėti trukdys jauno Mėnulio šviesa“, – tikina J. Vaiškūnas.

Kasmet Drakonidai maksimumo metu paprastai pažeria tik nuo 10 iki 20 meteorų, tačiau kartais jie gali prapliupti ir tikru meteorų lietumi, pasakoja specialistas. „Praeitame amžiuje jie buvo pateikę staigmenų dukart: 1933 m. ir 1946 m., paberdami net 10000 meteorų per valandą. Prieš penkerius metus „padovanojo“ 300 meteorų per valandą“, – sako J.Vaiškūnas.

Nors šiemet dylančio pusmėnulio šviesa ir stelbs ne tokius ryškius meteorus, tačiau Orionidams būdingi ir gana ryškiai sužimbantys meteorai, tad stebėti šį srautą vis tiek verta, mano J.Vaiškūnas.

„Orionidų meteorų srauto maksimumą, kurio metu galima tikėtis pamatyti iki 20 meteorų per valandą, stebėti reikia nuo 21 d. nakties iki 22 d. paryčių. Daugiausia meteorų galima pamatyti būtent paryčiais, kuomet Žemė gręžiasi skriejimo apie Saulę kryptimi“, – dėsto etnoastronomas.

Anot J.Vaiškūno, Venerą-Vakarinę vakarais bus galima trumpai pamatyti po Saulės laidos labai žemai vakaro žarose, itin žemai palei pietvakarių horizonto liniją. „Kiek kairiau ir aukščiau Vakarinės, Gyvatnešio žvaigždyne, vakarais spindės ne toks ryškus Saturnas, o spalio 6 d. kiek kairiau ir aukščiau jo atsidurs jauno Mėnulio pjautuvas“, – pasakoja jis.

Marsas trumpam pasirodys vakarais po saulėlydžio Šaulio žvaigždyne, palei pietų–pietvakarių horizontą, aštuntąją dieną tiesiai virš jo atsidurs beveik iki pusmėnulio paaugęs Mėnulis, o Jupiteris antroje mėnesio pusėje prieš saulėtekį patekės Mergelės žvaigždyne virš rytų horizonto, pasakoja J. Vaiškūnas. Saplio 28 d. prie Jupiterio iš viršaus prisislinks dylančio Mėnulio pjautuvas.

Lapkritį – dviejų meteorų srautų maksimumai

Paskutinįjį rudens mėnesį danguje įvyks Tauridų (4–5 d.) ir Leonidų (16–17 d.) meteorų srautų maksimumai, sako fizikas J.Vaiškūnas.

15min.lt iliustr./Meteorai Lietuvos danguje
15min.lt iliustr./Meteorai Lietuvos danguje

Tauridų meteorų srauto metu per valandą galima tikėtis pamatyti apie 5–10 lėtai sklendžiančių meteorų, o anksti nusileidžianti jaunas Mėnulis stebėjimams netrukdys, aiškina etnoastronomas. „Tauridai sujuda kasmet nuo rugsėjo 7 iki gruodžio 10 d. Stebėti geriausia po vidurnakčio, toliau nuo miesto šviesų. Meteorų trajektorijos susikirs Tauro žvaigždyne, tačiau jie sužibti gali bet kurioje dangaus vietoje“, – svarsto jis.

Kitaip nei Tauridų, Leonidų meteorų srauto maksimumo metu Mėnulis turės įtakos regimumui – dylančios Mėnulio pilnaties šviesa neleis matyti ne itin ryškių meteorų, apgailestauja specialistas.

Dylančios Mėnulio pilnaties šviesa neleis matyti ne itin ryškių meteorų.

„Venera-Vakarinė vakaro žarose žemai palei pietvakarių horizontą žibės Gyvatnešio žvaigždyne. Tik antroje mėnesio pusėje, jau perėjusi į Šaulį, ji ryškiai spindėdama pakils šiek tiek aukščiau virš pietvakarių horizonto. Į dešinę nuo Vakarinės, pirmoje mėnesio pusėje dar bus įžiūrimas Saturnas, tačiau mėnesio pabaigoje jis pradings vakaro žarose“, – aiškina J.Vaiškūnas.

Anot etnoastronomo, Marsas Ožiaragio žvaigždyne vakarais bus matomas virš pietų horizonto, o šeštąją mėnesio dieną tiesiai virš jo atsidurs beveik iki pusmėnulio priaugęs jaunas Mėnulis. Jupiteris tekės paryčiais Mergelės žvaigždyne ir iki ryto iškils apie 20 laipsnių virš pietryčių horizonto, o lapkričio 25 d. rytą labai arti Jupiterio prisislinks dylančio Mėnulio pjautuvas, kalba J.Vaiškūnas.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT